Kieta ranka ir paradinis pasitikėjimas savimi - gelbėti susiūbavusius populiarumo reitingus prezidentė pasitelks išbandytas priemonės – taip mano politologai.
Ketvirtadienį, birželio 7 dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitys jau trečią metinį pranešimą nuo savo kadencijos pradžios.
Politikos apžvalgininkų nuomone, pagrindinės šių metų pranešimo temos bus beveik tokios pačios, kaip ir praėjusiais metais, nesikeis ir kitas, egocentriškas prezidentės kalbėjimo stilius.
Praėjusiais metais prezidentė kaip pagrindinius šalies skaudulius iškėlė korupciją, valdžios ir teisinės sistemos atitrūkimą nuo žmogaus. Korupcijai pernykščiame pranešime skirtas ypatingas dėmesys. Prezidentė net minėjo, kiek valdininkų, teisėjų buvo sučiupti už kyšius, kiek jų bylų pasiekė teismus.
Toks kalbėjimo būdas neatitinka prezidento metinių pranešimų protokolinio standarto, pagal kurį valstybės galva turi kalbėti apie bendras valstybės raidos kryptis ir problemas, o skaičius ir konkrečių reiškinių analizę palikti Vyriausybės metų veiklos ataskaitai.
„Prezidentės kalba bus trumpa, aiški, bet nelabai į temą, – spėja politologas, profesorius Algis Krupavičius. – Prezidentė turėtų daugiausia kalbėti temomis, kurias apibrėžia Konstitucijos numatytos prezidento galios. Tai turėtų būti užsienio politika, gynyba. Prezidentė galėtų įvertinta šalies socialinės raidos strategiją.
Bet D. Grybauskaitės pranešime turbūt, kaip ir praėjusiais metais, vyraus teisėsaugos reformos ir korupcijos temos.“
Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, politologas Lauras Bielinis taip pat įsitikinęs, kad D. Grybauskaitės metiniame pranešime bus mažai slepiamų grasinimų ministrams, teisėsaugos vadovams – tiems valstybės pareigūnams, kurie nepatinka viešajai nuomonei, tai pat prezidentė pabrėš savo vyraujantį vaidmenį, sprendžiant šalies vidaus gyvenimo problemas.
L. Bielinio nuomone, metiniuose D. Grybauskaitės pranešimuose vyraujantis egocentriškas, kategoriškas stilius, raginimai griežčiau bausti nusikaltusius valdininkus ir teisėjus atitinka jos asmeninį charakterį.
Anot politologo, metiniame D. Grybauskaitės pranešime bus kalbama apie teisėsaugos bėdas (kaip ir pernai), turėtų būti ir naujesnių akcentų: apie energetinius projektus, artėjančius rinkimus, monopolijų savivalę, bus pateiktas Vyriausybės vertinimas, tikėtina – labai kritiškas.
„Jeigu D. Grybauskaitė bus sąžininga, ji turėtų pripažinti, kad praėjusių metų pranešime žadėta teisėsaugos sistemos reforma praktiškai nevyksta, keičiami tik asmenys, sistema išlieka. Iki korupcijos šaknų taip pat neprisikasta“, – pastebėjo L. Bielinis.
Šiemet jau matyti, kad praėjusių metų pranešime D. Grybauskaitės raginimas neatidėliotinai imtis šilumos ūkio pertvarkos liko be atsako, o teigdama, jog 2012 metai Lietuvos ekonomikai bus lengvesni, apskritai šovė pro šalį.
Būtent šiais metais degalų, šildymo, dujų kainos pašėlusiai didėjo.
Profesoriaus A. Krupavičiaus nuomone, D. Grybauskaitės, kaip griežtos ir nepakančios negerovėms, greitai reaguojančios valdovės įvaizdis yra iš dalies sukurtas viešųjų ryšių specialistų, iš dalies natūraliai atitinka jos asmeninį būdą.
Politikos ekspertas atkreipė dėmesį, jog D. Grybauskaitės metiniuose pranešimuose žodžiai „aš manau“, „aš netoleruosiu“, „aš tvirtai pažadu“ žymiai dažnesni, nei prezidentų Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko kalbose.
Viešųjų ryšių specialistas Darius Statkevičius teigė, jog D. Grybauskaitės ir kalbėjimo, ir valdymo stilius labai panašus į nušalintojo prezidento Rolando Pakso.
„Jei D. Grybauskaitę vertintume viešųjų ryšių požiūriu, jos taktika – kalbėti aiškiai ir griežtai, bet nepasakyti nieko naujo, yra teisinga. Ji atitinka lietuvių daugumos mentalitetą. Teisėsaugos reforma nevyksta, ji nė trupučio nepriartėjo prie žmogaus, kainos nemažėjo, o didėjo, tai ką čia naujo pasakysi?
Prezidentei telieka pabrėžti, kad jos paliepimu buvo nukapota tiek ir tiek kyšininkų galvų, pagrūmoti monopolininkams“, – kalbėjo D. Statkevičius.
Jo nuomone, už viešuosius ryšius atsakingi D. Grybauskaitės patarėjai šiais metais aptingo sukurti įtampos ir intrigos, artėjant metiniam prezidentės pranešimui.
„Praėjusiais metais buvo sukurta įtempto laukimo atmosfera: neva tauta užgniaužusi kvapą laukė, ką pasakys prezidentė. O jau kai pasakys, degalų kainos sumažės per pusę. Šiais metais viešajai nuomonei nepatiekta jokios intrigos. Na, atsistos prezidentė prie tribūnos, pakalbės, pagrūmos kumščiu, bet niekas nepasikeis“, – šmaikštavo D. Statkevičius.
Politologai ir viešųjų ryšių specialistai abejojo, ar susvyravusiems D. Grybauskaitės reitingus sutvirtintų aiškios pozicijos išsakymas dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės ir apskritai, ar verta metiniame pranešime užsiminti apie Garliavos įvykius.
„Jeigu D. Grybauskaitei užteks sveikos nuovokos, Garliavos istoriją ji paliks išimtinai teisėsaugai. Politikai ir taip jau per daug nusišnekėjo ta tema“, – teigė politologas A. Krupavičius.
Tačiau Viešųjų ryšių kompanijos „Hill&Knowlton“ organizacinės komunikacijos konsultantas Tomas Staniulis mano, jog prezidentės metiniame pranešime vyraus ekonomikos temos.
„Manau, kad D. Grybauskaitė pabrėš naujos atominės elektrinės svarbą, būtinybę apie AE kalbėti su visuomene, išgirsti jos nuomonę. Prezidentė kalbės apie Lietuvos ekonomiką, jos atsigavimą po krizės, šilumos ūkį ir dujų terminalą. Ragins vyriausybę spręsti realias problemas, o ne užsiimti populizmu. Seimo prašys užmiršti vidines rietenas, imtis svarbiausių įstatymų. Kalbėdama apie užsienio politiką, D. Grybauskaitė minės Baltarusiją ir Ukrainą, Šiaurės Europos šalis ir Briuselį, galbūt palies santykių su Rusija problemas“, – prognozavo T. Staniulis.
Pagrindiniai 2011 m. D. Grybauskaitės metinės veiklos ataskaitos teiginiai:
„Esu konstruktyvaus žodžio šalininkė. Ir kalbu, kad žodžius paverstume darbais, o darbus – rezultatais.
Lygiai prieš metus savo pirmajame metiniame pranešime įvardijau skaudžiausią mūsų visuomenės rykštę – valstybės nužmogėjimą. Apžvelgiau opiausias problemas, kurios kyla iš šios mūsų gyvenimo ydos. Pasiūliau kelią – besąlygiškos žmogaus viršenybės principo įtvirtinimą visuose darbuose, planuose ir sprendimuose.
Sutvarkysime ir teisėkūros procesą – padarysime jį aiškesnį, skaidresnį ir efektyvesnį. Nukreipsime jį dirbti ne kokiai nors atskirai žinybai, ne saujelei, grupelei ar grupuotei, o mūsų žmonėms, visuomenei, valstybei.
Per šiuos metus dvylika kartų Seimui grąžinau svarstyti jo priimtus įstatymus.
Darau išvadą: parodžius broką, pateikus paruoštus jo ištaisymo būdus, Seimo nariai išgirdo argumentus. Tai reiškia, kad bendradarbiavimas įmanomas ir buvo vaisingas, nors ne visada lengvas ir greitas.
Neketinu pasitenkinti vien padėties vertinimu, apgailestavimu dėl menkos pažangos ir anoniminių kaltininkų pasmerkimu. Kur jau kur, o šioje – įstatymų leidybos – srityje negalime laukti dar vienerių metų, kad paskui dar sykį įvertintume padėtį. Todėl siekdama rezultato - naujo požiūrio ir naujos įstatymų kokybės - būsiu nuosekli ir atkakli.
Jeigu man pasirašyti bus pateiktas visuomenei žalingas įstatymas, jį vetuosiu. Siūlysiu konstruktyvius sprendimus, kurie pagerintų ir praskaidrintų mūsų gyvenimą, o ne skurdintų žmones ir varytų juos arba į neviltį, arba į viltį svetimoje šalyje.
Ir kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos.
Taip, vėl kalbu apie korupciją. Apie šią – skaudžiausią, giliausiai įsišaknijusią ir sunkiausiai gydomą mūsų negalią – kalbėjau ir prieš metus. Priminsiu vienu sakiniu: kalbėjau apie jos paplitimo ir nebaudžiamumo problemas, informavau, kad už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Tačiau nė vienas kyšininkas nebuvo nuteistas laisvės atėmimu. Kas pasikeitė nuo praėjusio birželio?
Pirmasis skaičius liko toks pat – už tas pačias korupcines veikas ir vėl pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Tačiau už veikas, susijusias su kyšininkavimu, realiai laisvės neteko jau 18 nusikaltėlių: 6 – už kyšio ėmimą, 12 – už papirkimą.
Visų pirma todėl, kad tie už grotų atsidūrę nusikaltėliai - ne vieninteliai ir ne paskutiniai, vertęsi tokia veikla. Gerbiu nekaltumo prezumpciją ir vis dėlto drįstu teigti: laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų.
Atsisakėme trumparegiškos doktrinos „nepagautas - ne vagis“. Sargų negebėjimas pagauti vagies teisuoliu nepadaro.
Todėl suteikėme valstybei teisę pasidomėti nepaaiškinamų turtų kilme.
Įtvirtinome valstybės teisę konfiskuoti visą neteisėtai sukauptą turtą - įskaitant ir tą, kurį mėginta paslėpti sukčiaus giminaičių ar bendrininkų vardu.
Pasiūliau pataisyti Valstybės tarnybos, Korupcijos prevencijos ir Operatyvinės veiklos įstatymus.
Sugriežtinome užkardas, kad nepakankamos kompetencijos ir ypač abejotinos reputacijos asmenys nepatektų į ministerijų, savivaldybių, prokuratūrų, valstybės įmonių postus, kuriuose formuojami pasiūlymai ir daromi sprendimai.
Neabejoju, kad naujų vėjų reikia teisėsaugos institucijoms bei specialiosioms tarnyboms.
Būtinai norėčiau dar kartą trumpai sugrįžti į pernykštę apžvalgą. Būtent į tą jos dalį, kur kalbėjau apie teismus. Apie sistemos sustabarėjimą, profesinį degradavimą ir aroganciją. Ir apie neatidėliotiną poreikį supaprastinti teisminio proceso procedūras, įteisinti platesnį atstovavimą visuomenei teismuose. Kalbėjau ir apie būtinybę atverti sistemą naujiems žmonėms, naujiems požiūriams ir darbams.
Žinau, pastarojo meto skandalų kontekste toks šiandieninis mano vertinimas nuskambės gal ir netikėtai. Tačiau, peržvelgusi praėjusių metų įvykius ir darbus, pasakysiu: ledai pajudėjo.
Pakeistas Teismų įstatymas sukūrė prielaidas įtraukti visuomenę į teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolę.
Reikia, kad šią įstatyme įtvirtintą nuostatą pradėtume taikyti realiame gyvenime.
Prieš kurį laiką savo iniciatyva atskiru dekretu patvirtinau naują teisėjų atrankos tvarką. Domėjausi ir žinau: ji jau paspartino atrankos procesą, papildė jų komandą naujais geros reputacijos žmonėmis ir sumažino teisėjų darbo krūvį.
Pastaruoju metu pratrūkę teisėjų elgesio skandalai yra gėdingi. Tačiau jie neturi mūsų varyti į neviltį. Nes tai - senos šunvotės, ilgai dangstytos klano paslapties šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę. Ir tai reiškia – valomės. Tas teikia svarumo mūsų, o ne sistemos uždarumo šalininkų argumentams.
Kyšis, piktnaudžiavimas tarnyba, korupcinė veika - tai sandoriai, kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Tai reiškiniai, kurie gali egzistuoti tol, kol mes - visuomenė - tą pakenčiame. Padėtis ims keistis tik tuomet, kai visuomenės nepakantumo koncentracija pasieks kritinę ribą.
Noriu ir sieksiu, kad tas įvyktų kuo greičiau. Ir viešai įsipareigoju nuosekliai remti ir globoti į šį tikslą orientuotas piliečių iniciatyvas. Nes būtent dabar, o ne rytoj yra tas lemtingasis momentas „arba - arba“.
Pagaliau susitvarkykime su Šilumos ūkio problemomis ir pagaliau pradėkime statyti suskystintų dujų terminalą, užtenka trypčioti vietoje. Tai – neatidėliotina.
Kiti metai jau bus lengvesni šalies ekonomikai. Tačiau politikoje – paženklinti Seimo rinkimų. Tikiu, jog Lietuva yra subrendusi permainoms ir gebės nepasiduoti populizmui."