Pirmą kartą viešai skelbiamoje VSD metinės veiklos ataskaitoje
departamentas sako iki šiol jaučiantis ekonominės krizės pasekmes.
Ataskaitoje teigiama, jog pernai departamento biudžetas siekė 55
mln. litų su „Pilaitės“ projektu, tuo metu 2007 metais su šiuo
projektu VSD biudžetas siekė - beveik 70 mln. litų.
„Turint ribotus finansinius resursus, VSD prioritetas šiuo metu
yra išlaikyti turimą personalą bei infrastruktūrą ir užtikrinti
svarbiausių departamento funkcijų vykdymo tęstinumą. VSD neturi
pakankamai išteklių, kad galėtų investuoti į gebėjimų ir
technologijų plėtrą, būtiną norint tobulinti veiklą ir
efektyviau vykdyti užduotis“, - teigiama ataskaitoje.
Sostinės Pilaitės mikrorajone pradėtą statyti naują VSD
pastatą departamentas vadina prioritetiniu projektu, nes dabartinė
infrastruktūra „iš esmės neatitinka žvalgybos ir saugumo tarnybai
keliamų reikalavimų“.
Naujojo VSD komplekso statybas buvo planuojama baigti dar 2007
metais, tačiau krizė projektą pristabdė. Čia jau yra įsikūrę
ypatingo slaptumo reikalaujantys VSD padaliniai, tačiau dėl
nebaigtų administracinio pastato statybų į naują darbo vietą
negali persikelti departamento administracija.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) anksčiau
yra kreipęsis Vyriausybę su prašymu užtikrinti finansavimą, kad
naujoji VSD būstinė būtų baigta iki 2016 metų.
Savo ruožtu VSD tvirtina, kad iš užsienio per Lietuvoje
esančias visuomenines ir politines organizacijas mėginama šalyje
kurstyti etninę, socialinę ir ideologinę nesantaiką, ir per
artimiausius kelerius metus ši Lietuvai nepalanki užsienio
žvalgybų veikla aktyvės.
Pasak departamento, tikėtina, kad 2012 metais tęsis užsienio
valstybių pastangos trukdyti vykdyti strateginius energetikos
projektus. Tokias esamas ir prognozuojamas grėsmes VSD įvardina
pirmą kartą viešai skelbiamoje departamento veiklos ataskaitos
apžvalgoje.
„Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nepalankaus informacinio
fono strategais laikytini trečiųjų šalių užsienio politiką
formuojantys subjektai bei su jais susiję mokslo tyrimų centrai,
nevyriausybinės organizacijos, informacinės agentūros. Į šį
procesą įsitraukia ir užsienio šalių žvalgybos bei saugumo
tarnybos. Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios
Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės
organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per
Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas“, - nurodoma
VSD veiklos apžvalgoje.
Šią ataskaitą trečiadienį Seime komentuos Valstybės saugumo
departamento, bei jo veiklą kontroliuojančio Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovai.
VSD vertinimu, ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai
apsirūpinti gamtinėmis dujomis, įgyvendinti struktūrinę Lietuvos
gamtinių dujų sektoriaus reformą, realizuoti Visagino atominės
elektrinės bei Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos
nutraukimo projektus, bei prieš juos iš užsienio vykdomos
informacinės kampanijos.
Viešai paskelbtoje praėjusių metų veiklos ataskaitos
apžvalgoje VSD sako, jog pernai toliau aiškinosi ir siekė
neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų
keliamas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui ir interesams.
„Atkreiptinas dėmesys į mėginimus iš užsienio ir per Lietuvos
esančias visuomenines ir politines organizacijas kritikuoti Lietuvos
konstitucinę santvarką, kurstyti etninę, socialinę ir ideologinę
nesantaiką. Žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurių veikla kenkia
Lietuvos nacionaliniams interesams, taip pat siekia pasinaudoti
politinėmis jėgomis, galinčiomis patekti į Seimą ir ateityje
atstovauti trečiųjų valstybių interesams“, - teigiama ataskaitoje.
„Išnaudojant šalies gyventojų, ypač tam tikrų etninių ir
socialinių grupių, nesaugumo jausmą bei eskaluojant konfliktus
galinčias pakurstyti temas per užsienio šalims lojalius
žiniasklaidos kanalus bei nevyriausybines organizacijas, yra siekiama
konsoliduoti tautines mažumas, skatinant jų lojalumą trečiosioms
šalims bei mažinant jų integraciją į Lietuvos visuomenę;
formuoti nuomonę apie Lietuvos energetinės priklausomybės nuo
trečiųjų šalių neišvengiamumą; kurstyti etninę, religinę,
politinę nesantaiką; įgyvendinti Lietuvai priešišką istorijos
politiką; kurti ir skatinti nepasitikėjimą Lietuvos demokratine
politine sistema; diskredituoti Lietuvos užsienio bei vidaus
politiką ir skatinti visuomenės priešiškumą NATO bei ES; gerinti
nedemokratiškų šalių įvaizdį, remti jų vykdomą politiką ir
kt.“, - nurodo departamentas.
Pasak VSD, taip pat Lietuvai nepalanki veikla vykdoma ir
tarptautinėse organizacijose, kuriose mėginama suformuoti Lietuvos,
kaip nepatikimos ir neprognozuojamos šalies, įvaizdį. Siekiama, kad
aktualūs energetikos, ekonomikos klausimai būtų sprendžiami
dvišaliais susitarimais, o ne tarptautinėse organizacijose, nes tai
sudaro galimybę diktuoti savo sąlygas, teigia departamentas.
„Per artimiausius kelerius metus Lietuvai nepalanki užsienio
valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla aktyvės, bus
mėginama skatinti socialinę, etninę, politinę įtampą, didinti
visuomenės nepasitikėjimą šalies politine santvarka. Toliau bus
vykdoma Lietuvos energetiniam ir ekonominiam saugumui grėsmę
kelianti veikla“, - teigiama ataskaitoje.
Departamento teigimu, trukdant diversifikuoti energetinių
išteklių tiekimą išnaudojamos informacinės, socialinės,
politinės, verslo struktūros. „2011 metais prieš Lietuvą vykdytos
informacinės kampanijos, joms skiriama vis daugiau lėšų. Prieš
šalyje vykdomus strateginius energetikos projektus nukreipta
informacija skelbta užsienio ir Lietuvos leidžiamuose žiniasklaidos
priemonėse“, - teigiama ataskaitoje.
VSD taip pat teigia, jog kai kuriose užsienio valstybėse verslą
plėtojančios Lietuvos įmonės patiria šių valstybių valdžios
institucijų bei saugumo tarnybų spaudimą, prieš verslą šiose
užsienio valstybėse plėtojančias įmones nepagrįstai naudojamos
įvairios priemonės - trukdoma įsigyti vizas, leidimus gyventi tose
šalyse, norima, kad verslininkai paveiktų Lietuvos politikų
sprendimus. Departamentas tvirtina, jog dauguma įmonėms nepalankių
sprendimų priimti vadovaujantis politiniais, o ne ekonominiais
motyvais.
Taip pat departamentas pažymi, kad per pastaruosius kelerius
metus itin sustiprėjo užsienio valstybių veiksmai siekiant perimti
įslaptintą informaciją techninėmis priemonėmis. Jos taikomos ir
užsienyje, ir Lietuvoje, ypač - prieš Lietuvos diplomatinėse
atstovybėse dirbančius asmenis, verslininkus, nevyriausybinių
organizacijų narius, mokslininkus.
Lietuvoje techninės priemonės dažniausiai naudojamos prieš
valstybės tarnautojus, pareigūnus, politikus. Didžiausią
susidomėjimą kelia informacija, atskleidžianti Lietuvos valdžios
institucijų strateginių projektų planus ir galimybes juos
įgyvendinti, taip pat informacija apie priemones, taikomas slaptai
informacijai saugoti, o dažniausiai dėl personalo klaidų ir
neatsakingo požiūrio į informacijos apsaugą į tarnybinius tinklus
pakliūva užsienio šalių saugumo tarnybų kompiuteriniai virusai,
įvairios kenkėjiškos programos.