„Tai baigtinis sprendimas. Jis yra brėžiantis naują etapą
pertvarkoje. Ir visiškai akivaizdu, kad patys turėsime atidžiai
stebėti pertvarką ir jos rezultatus, iškylančias problemas ir
reaguoti, jeigu matysime, kad reikia taisyti. Tai didelis sprendimas
ir didelis darbas“, - Vyriausybės posėdyje sakė premjeras Andrius
Kubilius.
Visas įmones ketinama suskirstyti į tris grupes, kiekvienai
nustatant griežtą, ne mažiau kaip 5 ar 10 proc. kapitalo grąžos
normą, o viso valstybės turto naudojimo kontrolę perduoti Turto
fondui, kuris nuo rugsėjo pradžios veiktų kaip valdymo koordinavimo
centras.
„Patvirtintas dokumentas, kuris aprašo, kaip valstybės valdomose
įmonėse formuojamos valdybos, kaip formuojami valdymo organai.
Nustatoma, kad trečdalis valdymos narių turi būti nepriklausomi
nariai, nustatomos kompetencijos, kurias turi turėti valdybos nariai.
Tokiu būdu stipriname valdybas, kas buvo vienas iš trijų esminių
šio dokumentų siekių“, - Vyriausybėje žurnalistams sakė ūkio
ministras Rimantas Žylius.
Anot jo, kitas svarbus dalykas - stiprinama akcininko funkcija:
„Siekiama, kad Vyriausybė, kaip akcininkas, turėtų pilną
informaciją, kad galėtų priimti reikalingus sprendimus. Tam
įkuriamas valdymo koordinavimo centras Valstybės turto fonde“.
Pasak ūkio ministro, centras rengs įmonių ataskaitas, atliks
kitas funkcijas, tačiau pats centras nevaldys įmonių.
Ūkio ministerija pranešė, kad prieš kelias dienas savo
rekomendacijose Lietuvai Europos Komisija antrus metus vykdomą
Valstybės valdomų įmonių reformą įvertino kaip ambicingą ir
labai padidinusią šių įmonių valdymo skaidrumą bei
atskaitomybės kokybę. Teigiama, kad Europos Komisija paragino
nelėtinti reformos įgyvendinimo tempo ir toliau didinti įmonių
veiklos efektyvumą.
Iki šiol valstybės įmonių koordinavimo ir informavimo funkcija
buvo pavesta Ūkio ministerijai, tačiau įgyvendinus reformą Valdymo
koordinavimo centras stebės ir analizuos valstybės valdymo įmonių
veiklos finansinius ir nefinansinius rodiklius, teiks pasiūlymus
Vyriausybei, rengs pasiūlymus. Centras nevaldys jokių įmonių, jo
tikslas bus užtikrinti vienodą aukštą gero valdymo standartą
valstybės valdomose įmonėse.
Ūkio ministerija valstybės valdomas įmones siūlo skirstyti į
tris grupes: tas, kurios siekia auginti verslo vertę, dividendų ar
pelno įmokos pajamingumo, antroji, be to, dar turės rūpintis
strateginių šalies interesų užtikrinimu, ekonominiu saugumu,
strateginių projektų įgyvendinimu, o trečioji jungs valstybės
socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo įmones.
Pirmai grupei priskirta „Lietuvos jūrų laivininkystė“,
Giraitės ginkluotės gamykla, „Geoterma“, Vilniaus parodų centras
„Litexpo“, poilsio namai „Baltija“.
Antrajai grupei - „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“,
Lietuvos paštas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Visagino
atominė elektrinė, Lietuvos monetų kalykla.
Trečiajai grupei priskirtas Valstybės turto fondas, Ignalinos
atominė elektrinė, „Oro navigacija“, Seimo leidykla „Valstybės
žinios“.