Portalas lrytas.lt prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo išvakarėse apklausė politologus ir viešųjų ryšių specialistus, kokius, jų nuomone, prioritetus prezidentė sudėlios šių metų pranešime.
Ekspertai manė, jog ir šiais metais D. Grybauskaitė pagrindinį dėmesį skirs kovos su korupcija, teisėsaugos nesąžiningumo temoms, kalbės griežtai ir grūmos kyšininkaujantiems valdininkams, žmonių bėdoms abejingiems biurokratams, taip gelbėdama savo susvyravusius reitingus.
Prezidentė iš tiesų kalbėjo apie korupciją ir teisėsaugos reformą, bet tai jau nebuvo vyraujanti tema. D. Grybauskaitė šių metų pranešime labiau pabrėžė energetikos, socialinės politikos, energetinės nepriklausomybės problemas.
Viešųjų ryšių kompanijos „Hill&Knowlton“ organizacinės komunikacijos konsultantas Tomas Staniulis mano, jog šių metų prezidentės D. Grybauskaitės pranešimas gerokai skiriasi nuo pernykščio.
„Prezidentės kalba nuosaikesnė, tonas švelnesnis nei praėjusiais metais. Pranešimas mažiau egocentriškas, D. Grybauskaitė mažiau vartojo įvardį „aš“, daugiau „mes“. Jeigu pernai ji skirstė visuomenę į atskirus segmentus: valdininkus, teisėsaugininkus, paprastus žmones, tai šiemet pabrėžia vienybės poreikį, ypač sprendžiant energetinės nepriklausomybės strategijos problemas“, – sakė T. Staniulis.
Bet ar sušvelninusi toną, padėjusi dalgį į šalį, vietoj jo mosuodama taikos alyvos šakele D. Grybauskaitė neatstums savo gerbėjų?
Iki šiol, politikos ekspertų nuomone, savo reitingais uoliai puoselėjanti prezidentė savo žodžiais ir veiksmais sulaukė daugiausia „kietos rankos“ šalininkų simpatijų.
„Atsisakyti griežto tono D. Grybauskaitę verčia artėjantys Seimo rinkimai. Ji puikai supranta, kad trankyti kumščiu į stalą dabar ne laikas. Juk neaišku, ką barti ir ką girti, nes nežinoma, kokios jėgos laimės daugumą Seime“, – aiškino viešųjų ryšių specialistas.
T. Staniulis teigė prezidentės kalboje išgirdęs naujų gaidelių, jam patiko tarsi netikėtas D. Grybauskaitės nukrypimas nuo „sunkių“ temų prie Londono olimpiados.
Vertindamas prezidentės kalbą pagal viešųjų ryšių, įvaizdžio kriterijus, T. Staniulis pabrėžė, kad šių metų pranešime pasigedo D. Grybauskaitės asmenybei būdingos jėgos.
„Nežinau, kiek asmeniškai D. Grybauskaitė prisidėjo prie pranešimo rašymo, bet atrodo, kad mažokai. Prezidentė kalbą pasakė tvarkingai, bet vietomis pritrūko ugnelės. Atrodo, kad šios kalbos ji iki galo neišjautė“, – svarstė T. Staniulis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius teigė D. Grybauskaitės pranešime neaptikęs nieko naujo.
„Kaip ir spėjau, D. Grybauskaitė numojo rankas į užsienio politikos prioritetus, kurie jai priklauso pagal Konstituciją. Iš pirmo žvilgsnio apie ES, NATO, santykius su kitomis šalimis ji kalbėjo tarsi nemažai.
Bet įsigilinus į užsienio politikai skirtą kalbos turinį paaiškėja, kad jokio turinio nėra, tik aptakios frazės.
D. Grybauskaitė kalba apie geros kaimynystės principus, o juk būtent jos laikais pašlijo santykiai su Lenkija, kurie buvo puikūs, kai prezidentūroje šeimininkavo Valdas Adamkus. Apskritai, užsienio politikos tema išgirdau tik propagandinių sakinių rinkinį, bet ne strategiją“, – kritikos prezidentei negailėjo politikos ekspertas.
Jis nesutiko su nuomone, kad šių metų pranešime jau nebuvo matyti perdėto prezidentės vaidmens šalies vidaus gyvenime sureikšminimo.
„Taip, įvardis „aš“ vartojamas mažiau, yra daugiau „mes“, bet visa pranešimo stilistika paremta vardininko linksniu. D. Grybauskaitės charakteris nepasikeitęs, jis ir negali pasikeisti. Bet tai ne bėda. Jos kaip aukščiausio rango politikės trūkumas yra Ezopo kalbos ir miglotų metaforų pomėgis. Ji kalba apie monopolijų čiuptuvus, kažkokį skaidrumo egzaminą. Kartais susidaro įspūdis, kad D. Grybauskaitė veikia Sąjūdžio ankstyvojo periodo laikais, kai kalbėti jau buvo galima drąsiau, bet sąmonę dar kaustė vidinė cenzūra“, – šmaikštavo politologas.
A. Krupavičius taip pat mano, jog D. Grybauskaitė akivaizdžiai yra dabartinės vyriausybės Energetikos ministerijos interesų reiškėja.
Politologijos profesoriaus nuomone, iš šių metų prezidentės pareiškimo liko neaišku, kokios gi šalies vidaus ir užsienio politikos vystymosi gairės.
„D. Grybauskaitė kalbėjo apie tiek daug prioritetų, kad jie susipynė ir jau nebeaišku, kurie svarbiausi. Apskritai, prezidentės pranešimas yra populistinis, ji pasakė tai, ką žmonės norėjo girdėti. Kaip ir visada“, – prezidentės metinio pranešimo vertinimą apibendrino A. Krupavičius.