Pasak naujienų agentūros PAP, jis atkreipė dėmesį į lenkų
problemas Lietuvoje ir Baltarusijoje.
„Abiejose valstybėse lenkai turi tautinės mažumos statusą ir
panašiai skambančias teises. Vis dėlto Lietuvoje šios teisės,
kurių apimtis galėtų būti beveik pakankama, yra silpninamos, o
Baltarusijoje niekada nebuvo užtikrintas jų įgyvendinimas“, - sakė
Lenkijos URM vadovas.
R. Sikorskis taip pat pridūrė, kad Vokietijoje lenkai, „be kita
ko, susiduria su tautinės mažumos klausimu ir disproporcija
Vokietijos valdžiai tenkinant jų poreikius, lyginant su Lenkijos
veiksmais jų (vokiečių) daugumos labui“.
Tuo metu Lenkijos-Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas
Tadeuszas Aziewiczius pakartojo anksčiau R. Sikorskio išsakytą nuostatą, kad dvišalių santykių pokyčių Varšuva tikisi po Seimo rinkimų Lietuvoje rudenį.
„Turime mokėti kažkaip išlaukti, laikydamiesi nuomonės, kad
iki rinkimų atomazgos Lenkijos ir Lietuvos santykiuose jau neįvyks
nieko ypatinga – beje, apie tai atvirai kalba mūsų ministras
Sikorskis. Jis teigė, kad tikisi dvišalių santykių pagerėjimo po
rinkimų, kurie įvyks Lietuvoje, kai (santykių partnere) taps nauja
dauguma, išrinkta demokratinio proceso pagrindu“, - sakė jis
interviu Lenkijos radijui antradienį.
„Taigi, po rinkimų atsiras nauja dauguma, sukurta Lietuvos
valstybės, dviejų ten gyvenančių tautų - lietuvių ir lenkų -
aišku, prisimenu ir kitas mažumas, dalyvaujančias šioje
procedūroje. Labai tikiuosi, kad su ta dauguma bus galima kalbėtis
apie veiksmus, kurie galėtų pataisyti abipusius santykius, nes
tvirtai tikiu, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybės turi bendrų
interesų, ir tai, kas vyksta šiuo metu - turiu omenyje dvišalių
santykių krizę - iš tiesų yra rūpestis ir nesėkmė tiek
Lenkijai, tiek Lietuvai“, - kalbėjo Lenkijos parlamentaras.
Pasak jo, Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės įvardyta
reikalinga pauzė dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose
„praktiškai vyksta“.
„Pasakysiu taip: ši pertrauka faktiškai vyksta, nes rinkimų
kampanijos metu sunku tikėtis kažkokių esminių pokyčių.
Valdančioji dauguma turėjo daugybę laiko, kad pateisintų lenkų
mažumos lūkesčius. Noriu priminti, kad įtampa Lenkijos ir Lietuvos
santykiuose kyla iš to, jog Lietuvos valstybės nesilaiko
įsipareigojimų, išdėstytų susitarime tarp Lenkijos ir Lietuvos
dėl įsipareigojimų, susijusių su lenkų mažuma“, - teigė
T. Aziewiczius.
„Mes laukiame labai konkrečių veiksmų, labai konkrečių
pokyčių šioje srityje, ir sunku tikėtis, kad per kelis iki
rinkimų likusius mėnesius šie pokyčiai įvyks. Tuo tarpu žodžių
mums jau pakanka - mums rūpi jau ne žodžiai. Beje, visiškai
suvokiu, kad rinkimų kampanijos metu žodžiai (sakomi) labai lengvai
ir ne visada verta su šiais žodžiais sieti kokią nors gilesnę
prasmę“, - dėstė Lenkijos politikas.
Tačiau jis pridūrė, kad „Lenkijos ir Lietuvos santykių
pablogėjimo priežastis yra ne Lenkijos suartėjimas su Rusija, (...)
o Lietuvos įsipareigojimų sutartyje tarp Lenkijos ir Lietuvos,
susijusių su lenkų mažumos teisėmis, nesilaikymas“.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu yra įtempti dėl
skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.