Tačiau nutarus sudaryti specialią parlamentinę komisiją, kuri
projektą tobulintų, šį Seimo sprendimą ignoravo opozicinės
frakcijos - atsisakė deleguoti į komisiją savo atstovus.
Susidarius tokiai situacijai, Seimas atšaukė sprendimą dėl
specialios komisijos ir nutarė strategijos projektą perduoti
svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kurį įpareigojo
pateikti Seimui pagrindinę išvadą. Už tai balsavo 43 Seimo nariai,
prieš - du, o susilaikė 12 parlamentarų.
Pasak komiteto pirmininko Dainiaus Budrio, strategijoje trūksta
valstybės pozicijos dėl skalūninių dujų ir šilumos reformos.
„Pats ministras (energetikos ministras Arvydas Sekmokas - BNS)
sutiko ir žadėjo strategiją pataisyti“, - sakė jis.
Už tai, kad dokumento vėl imtųsi Vyriausybė, balsavo 50
parlamentarų, - prieš 38, o susilaikė 15 parlamentarų.
Ekonomikos komiteto narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės
teigimu, strategijos rengimas jau daug kainavo, samdant ekspertus, ji
priekaištavo, kad parlamentarų darbo grupė kompetetingai
strategijos nepatobulins.
„Vyriausybė turėjo 4 metus paruošti strategiją, galėjo
kviestis partijų atstovus. Dabar norite užkrauti politikams padaryti
bendrą vertinimą. Norite pasijuokti iš tų (energetikos - BNS)
dalykų? Čia ne keli šūkiai, kuriuos reikia padaryti, o strategija
keleriems metams“, - priekaištavo parlamentarė.
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad darbo grupės sudarymas
atsilieptų į prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtadienį
išsakytą kvietimą ieškoti visų politinių jėgų sutarimą
energetiniais klausimais. „Vyriausybė nenusišalina nuo darbo su
strategija, bet labai geras sprendimas sudaryti darbo grupę“, - sakė
premjeras.