Už tai, kad SGD terminalas būtų statomas balsavo 95 Seimo
nariai, prieš vienas („tvarkietis“ Julius Veselka), o susilaikė 9
parlamentarai.
Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis pabrėžė, kad
2015 metais baigiasi „Lietuvos dujų“ dujų tiekimo sutartis su
Rusijos dujų koncernu „Gazprom“.
„Štai kodėl 2014 metai Lietuvai labai svarbi riba, štai kodėl
turime visi mobilizuotis - ir dabar, ir po rinkimų, kad 2014 metų
pabaigoje plaukiojantis terminalas stovėtų Klaipėdos uoste“, -
sakė ministras.
Ekonomikos komiteto narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės
teigimu, nenutrūkstamas terminalo darbas bus tada, kai juo bus
tiekiama apie 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, ir esant tokiam
kiekiui, vien laivo nuoma su infrastruktūra, anot parlamentarės,
brangins dujas maždaug 36 centais už kubinį metrą.
Ji priekaištavo, kad terminalo infrastruktūros kaina perkeliama
ant vartotojų pečių. Parlamentarė įspėjo, kad SGD terminalas
gali būti finansuojamas ir visų vartotojų lėšomis.
„Jis (VIAP - viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) nėra
taip pavadintas, bet Kainų komisijoje tai yra nuspręsta padaryti, ir
jis įskaičiuojamas į perdavimo tarifą“, - sakė parlamentarė.
Socialdemokratai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Rimantas
Sinkevičius priekaištavo, kad SGD terminalas nestatomas kartu su
Latvija.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis apgailestavo, kad Vyriausybė per
mažai dėjo pastangų, kad pritrauktų Europos Sąjungos lėšų į
SGD terminalo statybą: „Jeigu Baltijos šalys būtų susitarusios
dėl bendro terminalo statybos, gal tada būtume gavęs nemažės
lėšas iš Europos Sąjungos. Tai nemažas Vyriausybės trūkumas,
kad nesugebėjo pritraukti lėšų iš Europos Sąjungos“.
A. Ažubalis pabrėžė, kad SGD terminalas galės būti ne tik
reikšminga Lietuvos energetikos infrastruktūros dalis, dujų tiekimo
Lietuvai alternatyva, bet pasitarnaus viso Baltijos regiono
interesams.
V. P. Andriukiatis suabejojo, ar bus perkamos dujos iš terminalo
tada, kai jas pigiau pasiūlys „Gazprom“.
Iš terminalo turėtų būti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc.
viso šaliai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Toks privalomas
reikalavimas būtų taikomas tik gamtinių dujų tiekėjo licencijas
turinčioms įmonėms - „Lietuvos dujoms“, „Dujotekanai“, „Achemai“,
„Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Lietuvos energijai“ -
įmonės turėtų pasirašyti sutartis su terminalo operatoriumi.
25 proc. taisyklė būtų taikoma ne tik iš terminalo perkamoms
dujoms, bet ir iš Rusijos koncerno „Gazprom“, tiekiančio dujas
vamzdynais. Perkamų dujų kainų „lubas“ tiek iš terminalo, tiek iš
„Gazprom“ nustatys Vyriausybė. Jas viršijus, įpareigojimas pirkti
25 proc. dujų nebegaliotų.
A. Ažubalis parlamentarams aiškino, kad 25 proc. riba -
„protingas saugiklis“. Pasak jo, reikalingas tam, kad pastačius
terminalą niekam iš kitų dujų tiekėjų nekiltų pagunda
dempinguoti dujų kainos ir tuo pačiu padaryti terminalą neveiksmų.
A. Kubilius: „SGD terminalo laivo išpirkimo kaina yra konfidenciali“
Būsimo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui skirto laivo-saugyklos išpirkimo 2024 metais
kaina viešai nebus neskelbiama, sako premjeras Andrius Kubilius.
Pasak jo, parlamentarams ji galėtų būti pateikiama nebent „ribotam
naudojimui.“
„Informacija yra komercinio pobūdžio - konfidenciali. Jeigu ji
būtų pateikta, ji būtų pateikta laikantis visų nustatytų
reikalavimų - galėtų būti pateikta į specialų kabinetą Seime,
kur pateikiami riboto naudojimo dokumentai“, - ketvirtadienį per
Vyriausybės pusvalandį Seime sakė A. Kubilius.
Premjeras pareiškė, kad laivo pirkimas yra naudingas Lietuvai.
„Pasirinktas laivo terminalui įsigijimo variantas yra naudingas
įvairiomis prasmėmis Lietuvai. Todėl abejoti dėl kainos arba dėl
pačių pasirinkimo procesui nėra jokių tam priežasčių“, - sakė
jis.
Valstybės valdomos naftos produktų krovos bendrovės „Klaipėdos
nafta“ vadovas Rokas Masiulis yra pareiškęs, kad laivo įsigijimo
kaina neskelbiama, nes to prašė laivą nuomosianti Norvegijos
bendrovė “Hoegh LNG“
„Klaipėdos nafta“ po 10 metų - 2024-aisiais - galės įsigyti
laivą už likutinę vertę.
„Hoegh LNG“ laivo nuoma „Klaipėdos naftai“ per dieną kainuos 189
tūkst. JAV dolerių (492 tūkst. litų, su PVM), o per 10 metų - 689
mln. JAV dolerių (apie 1,791 mlrd. litų).