Kas yra ta išmanioji diplomatija? Kaip ją įgyvendinti? Ko iš jos tikėtis? Tai bandė išsiaiškinti portalas lrytas.lt. Susidarė įspūdis, kad naudodama šį terminą prezidentė užminė mįslę net patyrusiems diplomatams.
Ministras - kaip išmanusis telefonas
Patyręs diplomatas, o dabar Seimo narys, liberalas Petras Auštrevičius, klausydamasis prezidentės pranešimo, sėdėjo ranka užsidengęs veidą. Lyg slėpdamas nuostabą ir nepasitenkinimą tuo, ką girdi iš tribūnos. „Madinga“, - juokėsi P. Auštrevičius, paprašytas pakomentuoti, ką šių dienų Lietuvos užsienio politikoje reiškia išmanioji diplomatija.
„Gal tai reiškia, kad turi pasikeisti užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis? Gal mes jį galėtume „elektronizuoti“? Juk sąvokoje „išmanusis“ yra daug virtualumo. Jeigu kalbėtume apie užsienio politiką, tai prezidentė jai skyrė tik keturias minutes iš pusvalandį trukusio savo pranešimo. Kaip niekad anksčiau, pajutau, kad šalies vadovė bando ieškoti vidaus ir užsienio politikos sąsajų“, - kalbėjo P. Auštrevičius. Pasak diplomato, tai rodė prezidentės kalbėjimas apie Lietuvos energetines problemas ir siekius šioje srityje būti nepriklausoma šalimi.
Politikas P. Auštrevičius taip pat atkreipė dėmesį į mūsų šalies santykius su sąjungininkais NATO ir ES. „Bet kurios šalies užsienio politikos tikslas – gausinti savo sąjungininkų gretas. Neišgirdau, ką šioje srityje ketina daryti prezidentė ir ko ji prašys imtis viso diplomatijos korpuso. Taip pat neišgirdau, kokia artimiausia perspektyva Lietuvos užsienio politikoje“, - pastebėjo P. Auštrevičius.
Jis pasigedo ir prezidentės pasiūlymų bei planų, kuo „užpildyti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo prioritetą“.
„Tik abstrakti prezidentės užuomina apie mūsų šalies kaimyninius santykius, ekonominį ir visuomenių bendradarbiavimą, nėra pakankama, sprendžiant gilias problemas ir su Lenkija, ir su Rusija. Kaip tą gerą kaimynystę ketina plėtoti prezidentė D. Grybauskaitė, irgi neišgirdau“, - svarstė užsienio politikos specialistas P. Auštrevičius.
Diplomatų išmanumui stinga pinigų
Seimo Užsienio reikalų komiteto narė, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigė, kad išmaniosios diplomatijos apibrėžimo reikėtų ieškoti šalies biudžete. „Tie parlamentarai, kurie balsavo už šių metų biudžetą, gali lengvai suprasti, ką reiškia ta išmanioji diplomatija.
Resursai diplomatijai buvo sumažinti. Teko atsisakyti nemažai diplomatų etatų, o kai kurios ambasados buvo uždarytos. Išmanioji diplomatija atsiranda tuomet, kai resursai nedideli, bet vis tiek veikiama iš idėjos, pasitelkiant profesionalumą bei atkaklumą.“
V. Aleknaitė-Abramikienė gyrė savo partijos kolegos A. Ažubalio vadovaujamą Užsienio reikalų ministeriją: „Su itin ribotomis lėšomis ministerija siekia maksimalių rezultatų.“
Kalbėdama apie pašlijusius Lietuvos santykius su Lenkija ir Rusija, parlamentarė pastebėjo, kad ir šioje srityje teks verstis minimaliais ištekliais: „Juk pasaulis aplink mus staiga neiššoks iš finansinės krizės. Vadinasi, lėšų stygius apibrėš ne diplomatų veiklos turinį, bet būdą.“
Madingas terminas
Buvęs krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas, vertindamas šalies vadovės pasiūlytą išmaniosios diplomatijos užsienio politikos kryptį, šyptelėjo: „Madingas šių dienų terminas. Kiekvienas laikmetis turi savo kertines sąvokas.“
Iš prezidentės metinio pranešimo J. Olekas suprato, kad išmaniosios diplomatijos tikslas – ekonominės naudos šaliai, verslui ir žmonėms ieškojimas, derinant jį su Lietuvos prioritetais.
Vertindamas Lietuvos santykius su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis J. Olekas teigė, kad būtent čia reikia išmanumo: „Mūsų kaimynystė mus įpareigoja. Privalome laikytis ir NATO strategijos, ir ES politikos, ir sugyventi su kaimynais, nepaaukojant savo vertybių.“
Pasigedo prezidentės iniciatyvos
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Egidijus Vareikis svarstė, kad prezidentė greičiausiai kalbėjo, jog Lietuva ne tik privalėtų išsaugoti savo principus ir vertybes, bet ir būti apsukria šalimi. „Kadangi šiandien negalime diplomatijai skirti pakankamai lėšų, todėl belieka išnaudoti tas struktūras, kurioms priklauso Lietuva. Būdamas Europos Taryboje, įsitikinau, galėtume geriau išnaudoti savo galimybes. Kartais pagailėdami vieno kito lito, nepadarome net to, ką siūlo NATO ar ES, likdami tik choro dainininkais.“
Paklaustas, ar pati D. Grybauskaitė užsienio politikos srityje išnaudoja tai, ką suteikia išmanioji diplomatija, E. Vareikis atsakė: „Galėtų išnaudoti efektyviau.“