JT Generalinės asamblėjos pirmininku tapo serbas V. Jeremičius, nugalėjęs lietuvį D. Čekuolį (atnaujinta)

Viena valstybė susilaikė, penki biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.

D. Čekuolis dar prieš rinkimus užsitraukė Rusijos nemalonę dėl pastabos, kad Antrojo pasaulinio karo baigtis Lietuvai reiškė ne laisvę, o tolesnę okupaciją.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, nepaisant rinkimų baigties, gausi tarptautinė parama Lietuvai Generalinės Asamblėjos pirmininko rinkimuose yra įrodymas, kad Lietuvos užsienio politika pripažįstama pasauliniu mastu.

„Ir dvišaliuose santykiuose, ir pirmininkaudami tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip ESBO ir Demokratijų Bendrija, renkamės etišką laikyseną ir konsensuso paieškas. Esu įsitikinęs, kad tai vienintelis patikimas būdas stiprinti tarptautinės bendruomenės tarpusavio supratimą“, - sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Be to, rinkimų į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko pareigas kampanija sustiprino Lietuvos, kaip aktyvios ir atsakingos tarptautinės bendruomenės narės įvaizdį.

Lietuvos atstovo, kurio kandidatūra Jungtinėse Tautose buvo vertinama labai palankiai, pralaimėjimas pirmiausia sietinas su Serbijos kandidato rinkimine kampanija, nukreipta prieš Lietuvą bei jos kandidatą, ir Lietuvos kandidatūrą atvirai priešiškai vertinusios Rusijos visokeriopa parama Serbijos atstovui.

Lietuvos kandidatą šiuose rinkimuose rėmė ne tik įtakingos Europos Sąjungos, Vakarų pasaulio valstybės, bet ir nemaža dalis Afrikos, Azijos bei Lotynų Amerikos valstybių. URM pabrėžia ir tai, kad dauguma Serbijos kaimynių taip pat parėmė Lietuvos kandidatą.

Lietuvos ambasadoriaus D. Čekuolio pralaimėjimas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko rinkimuose Serbijos užsienio reikalų ministrui V. Jeremičiui - nesėkmė, dėl kurios kalta ne tik varžovų rinkimų kampanija, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Mano nuomone, tai yra nedidelis, bet visgi pralaimėjimas Lietuvos diplomatijos. Jis galbūt nebus plačiai pastebėtas ir komentuojamas, bet šiuo atveju, manau, ne tik konkurentų kampanija lėmė tokius rezultatus, bet tam šiek tiek įtakos turėjo ir Lietuvos pasirinkta taktika“, - naujienų agentūrai BNS penktadienį Niujorke vykusio balsavimo rezultatus komentavo TSPMI direktorius.

„Kai kurie Lietuvos diplomatijos veiksmai, mano žiniomis, buvo prieštaringai suprasti kitų, ypač Europos Sąjungos šalių. Aš turiu galvoje šio klausimo susiejimą su diskusijomis Europos Sąjungoje apie Serbijos santykius su Europos Sąjunga. Tokie mėginimai susieti skirtingus klausimus, atrodo, nepasiteisino ir, manau, kad iš to Lietuvos diplomatams reikėtų padaryti išvadas“, - pridūrė R. Vilpišauskas.

JT Generalinės asamblėjos pirmininkas yra tik ceremoninė pareigybė, be jokios rimtesnės įtakos įvairiems procesams. Jis renkamas kiekvienais matais. Tačiau neregėta užkulisinė kova tarp lietuvio ir serbo patraukė žiniasklaidos dėmesį.

Kovos dėl prestižinio posto laimėtojas rugsėjį pirmininkaus kasmetiniam pasaulio šalių vadovų susirinkimui bei kitiems JT renginiams. Tačiau 193 JT valstybes vienijanti asamblėja realios galios neturi: įpareigojančius JT sprendimus priima jos Saugumo taryba, kurią sudaro 15 valstybių.

JT Generalinės asamblėjos pirmininko postas kasmet keičiasi tarp penkių pasaulio regionų. Šiais metais teisė skirti vadovą teko Rytų Europai.

Paprastai kiekvienos grupės valstybės pačios išrenka, ką siūlyti pirmininkauti asamblėjai, o ši patvirtina sprendimą. Tačiau šiandien pirmą kartą per 21 metus kandidatų bus du. Mat nei lietuvis, nei serbas nesutiko atsiimti savo kandidatūros.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sakė, kad D. Čekuolis savo kandidatūrą rengė nuo 2004 metų. Tuo tarpu V. Jeremičius šių metų pradžioje į kovą įsitraukė gana netikėtai.

Lietuvos diplomatai sakė, kad signalai apie galimą D. Čekuolio konkurentą pasirodė praėjusių metų vasarą, kai Rusija pradėjo vilkinti paramą Lietuvos kandidatui sakydama jog laiko dar yra, be to, gali atsirasti ir daugiau norinčiųjų.

„Neoficialiai girdime, kad Rusijai labai rūpi, kaip mes regime Antrojo pasaulinio karo istoriją“, - sakė A. Ažubalis.

Rusija oficialiai patvirtino, kad palaiko V. Jeremičių, o ne D. Čekuolį.

„Iš pat pradžių mes atvirai pasakėme lietuviams, kad negalėsime palaikyti kandidato, kuris nesupranta pergalės prieš nacizmą - pergalės, kuri lėmė JT sukūrimą, svarbos“, - teigiama misijos pranešime.

D. Čekuolis 2010-ųjų gegužę Generalinėje asamblėjos sesijoje, skirtoje paminėti 65 metus nuo šio karo baigties, pareiškė, kad Lietuvai pergalė kare neatnešė laisvės. Rusija nė nemėgino slėpti savo nepasitenkinimo, tai vadino pergalės prieš nacizmą niekinimu.

„Mūsų šaliai karo pabaiga neatnešė laisvės. Ji sukėlė okupaciją ir atnaujintą Sovietų Sąjungos aneksiją. Mano šalį pradėjo valdyti kitas totalitarinis rėžimas, sovietų komunizmas“, - sakė D. Čekuolis.

A. Ažubalis pasakojo, kad su Serbijos užsienio reikalų ministru V. Jeremičiumi buvo susitikęs porą kartų. Serbas jam pareiškęs, kad Generalinės asamblėjos prezidento postas Belgradui yra gyvybiškai būtinas. O jei Lietuva neatsitrauks, Serbija blokuos jos kandidatūrą rinkimuose į JT Saugumo Tarybos nenuolatinius narius (2014-2015 metais).

Pats V. Jeremičius tai neigė. Bet patvirtino sakęs, kad Serbija paremtų D. Čekuolį Saugumo Tarybos rinkimuose, jei šis atsiimtų savo kandidatūrą į Generalinės asamblėjos postą.