Kiti du šalia esantys kioskai jau jau be suvenyrų – iš jų kolegos turėjo pasitraukti anksčiau. Čia, anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, įsikurs kavinė, šalia bus prekiaujama ledais ir gėlėmis.
Viename jų, anot savivaldybės atstovų, bus prekiaujama gėlėmis ir ledais, kitus du išsinuomavo UAB „Juta Jazz kava“ ir kebabais prekiaujanti įmonė „Euro Doner Vilnius.
Prekeiviai tikina tai sužinoję kone atsitiktinai, kai kažką miglotai numykę seniūnijos darbuotojai atsisakė jiems vasarai pratęsti leidimus prekiauti.
Naujiena pasiekė per vėlai
„Mus išmetė tiesiog į gatvę“, „Likome be jokio pragyvenimo šaltinio“, „Apgavo“, – skundžiasi įskaudinti Pilies gatvės prekybos senbuviai. Mažiausiai 24 žmonės lieka be darbo.
„Buvusio mero Viliaus Navicko administracija užtikrino, kad mums išsaugos darbo vietas, galėsime prekiauti lietuviškais suvenyrais. O apie pasikeitimus niekas mums nepranešė, naujieną sužinojome iš laikraščių ir gandų“, – tikina viename iš kioskų prekiavusi Nijolė Bubienė.
Ji turi įtarimą, jog prekeiviai nebuvo laiku informuoti specialiai. Susidaro įspūdis, kad konkursą ketinta surengti tarsi už jų nugaros.
Tačiau sostinės valdžia tvirtina apie galimus prekybos vietų nuomos konkursus informavusi. Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius teigia, kad juose galėjo dalyvauti bet kuri įmonė, taip pat fiziniai asmenys ar asmenų grupė.
Pradinė kaina buvo 50 litų už kvadratinį metrą. Laimėtoju skelbiamas didžiausią nuomos kainą pasiūlęs kandidatas. Kioskai išnuomoti 5 metams.
Pilies gatvės prekeiviai tai vadina smulkaus verslo žlugdymu. Jie neįstengtų susimokėti į priekį už tokį laiko tarpą, tačiau ir neprašo valdžios malonės suteikti prekybos vietas dykai – sutiktų mokėti už nuomą daugiau.
„Tą didesnę sumą kiekvieną mėnesį mokėtume visi aštuoni prekeiviai bendrai. Padalijus iš aštuonių, susidarytų mums įkandama kaina“, – sako vieno kiosko prekeiviai, iki šiol kas mėnesį už leidimą prekybai atseikėdavę po 150 Lt ir dirbę pagal verslo liudijimą.
Dabar jie apgailestauja įsigiję verslo liudijimus visiems metams. „Mokesčius „Sodrai“, Ligonių kasai mokėti tai reikia, o darbo nebeturime. Be to, kur mums dėti dirbinius, kuriuos iš anksto užsisakėme iš tautodailininkų ir tiekėjų?“ – skundžiasi paskutinį mėnesį Pilies gatvėje likusi prekiauti R. Olechienė.
Moteris sostinės valdžią vadina šaltakrauje, nes ši nėjo į kalbas ir neleido kioskuose pasilikti dirbti bent iki rudens. Mat didžiąją metų uždarbio dalį smulkiesiems Senamiesčio verslininkams sudaro gautos pajamos už vasarą parduotus suvenyrus.
„Mus išvaro per patį prekybos sezoną, kai turistų iš užsienio lankosi daugiausia“, – kartėlio neslepia prekeiviai ir amatininkai.
Be darbo ir perspektyvų
Galimybės įsiterpti į kitus Pilies gatvės prekybos taškus prekeiviai nemato, o mėginti užsiimti prekyba kitose Vilniaus vietose, jų įsitikinimu, nė neverta. „Užsieniečiai suvenyrus perka tik miesto širdyje, prie istorinių vietų“, – žvilgsnį nukreipia Vilniaus Šv. kankinės Paraskevijos cerkvės link N. Bubienė.
Savo bei kolegų padėtį ji prilygina pražūčiai. „Dauguma buvusių kioskų prekeivių – brandaus amžiaus arba jau pensininkai, kai kuriems nustatytas invalidumas. Tokiems žmonėms ypač sunku būtų susirasti naują darbą. Kai kam prekyba Pilies gatvėje – šeimos verslas, kai pakaitomis vienas sutuoktinis dirbinius gamina, o kitas jais prekiauja. Vadinasi, be pragyvenimo šaltinio gali likti ir šeimos.
Apskritai tokia situacija paveiks ir pavienius tautodailininkus, kurie gyvena iš suvenyrų gamybos gatvės prekybai“, – aiškina N. Bubienė ir apžvelgia šalia jos pūpsančius medinukus, keramikos figūrėles, kabančias megztas kojines, lininius krepšius ir gintaro karolius. Tarp jų įsimaišiusios Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vėliavėlės, šaliai.
Prekeiviai vienbalsiai tvirtina iš savivaldybės negavę nė jokių užuominų apie kokią nors alternatyvą, išskyrus pasiūlymą persikelti į prekybos gėlėmis punktus. Bet tokio pobūdžio darbas jų nevilioja.
„Tai visiškai ne mūsų sritis. Juk dauguma mūsų – tautodailininkai, savo rankomis siuvantys, drožiantys, lipdantys“, – sako sostinės valdžios inicijuotomis permainomis nepatenkinti žmonės.
Jie pabrėžia, jog ne kartą buvo susidūrę su nežinia ir permainomis, kurias lydėdavo miesto valdžios pažadai. „Mes vis kažkam trukdėme – įtariu, kad šalia įsikūrusioms suvenyrų parduotuvėms, kavinėms, viešbučiui. Todėl mus vis iškeldavo kur nors kitur. O galiausiai mumis atsikratė tarsi nereikalingais daiktais“, – apmaudu dalijasi Pilies gatvę nužvelgiančios moterys.
Nesusikalba su miesto valdžia
Prekeiviai buvo nustebę sužinoję, jog viename iš kioskų jų vietą užims užkandinė, kuriai vadovauja ilgai Lietuvoje gyvenantis verslininkas iš Užkaukazės. Jis Pilies gatvėje jau yra atidaręs kebabinę.
„Dar būtų suprantama, jei čia siūlytų cepelinus ar kitus lietuviškus patiekalus. Bet ar pagrindinėje Senamiesčio gatvėje vieta kebabams, picoms?“, – savo tiesas įrodinėjo stambesnių konkurentų išstumti smulkieji verslininkai.
Norintys likti Pilies gatvėje smulkieji verslininkai sako, jog istorinėje miesto dalyje tradiciškai pirmenybė turi būti teikiama šalies ar regiono kultūrą reprezentuojančių suvenyrų su lietuviška ir europietiška simbolika prekybai, nes čia plūsta didžiausi keliautojų iš svetur srautai.
Nusivylę prekeiviai 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į savivaldybę dėl susitikimo su meru. Tačiau jų raštiškas prašymas nebuvęs patenkintas. „Norime pasitarti, atrasti kompromisą, bet nesulaukiame jokio dialogo“, – numoja ranka R. Olechienė.
Savivaldybė neigia, kad kratosi susitikimo akis į akį su nepatenkintais prekeiviais. „Prekeiviams nėra užkirsta galimybė susitikti su meru. Jie visada gali kreiptis dėl susitikimo ar ateiti į gyventojų priėmimą, kuris vyksta nuolat savivaldybėje“, – dėsto Vilniaus miesto valdžios atstovai.