Sveikindamas Tiberiados bendruomenę, vyskupas dėkojo vienuoliams ne tik už suremontuotą bažnyčios pastatą, bet ir už atkurtą bendrystę tarp kaimo žmonių ir visų į bendruomenę atvykstančių tikinčiųjų.
„Broliai aktyviai dirba su jaunimu, juos dažnai lanko būriai Dievo ieškančių žmonių. Dėkoju už viską, ką broliai daro dėl jaunimo tikėjimo, - sakė vyskupas. - O jūs, jaunime, esate gyvoji Bažnyčia, Dievas jus nuolat stato. Saugokite tai savo širdyse.“
Dvasininkas prisiminė vieną istoriją, kai per išpažintį jauna mergina jam prisipažino, jog meldžiasi tualete. „Tai nieko tokio, bet paklausiau jos, kodėl, - prisiminė J. Kauneckas. - Pasirodo, jos tėvai šaipydavosi iš jos, kai ji klūpėdama savo kambaryje melsdavosi. Melsdamasi tualete, ji saugojo Dievo šventovę savyje. Tegu niekas iš jūsų neatima tokio užsidegimo melstis.“
Bendruomenę, susirinkusius svečius drąsino ir popiežiškasis nuncijus L. Bonazzi. Jis stebėjosi, kaip nedidelė bendruomenė sugebėjo „pražydinti“ nedidelio kaimo „dykumą“. „Kaip nutinka tokie stebuklai? Kas padaro taip, kad dykuma sužaliuotų? Dievas. Jam nėra negalimų dalykų“, - sakė nuncijus.
Per trejus metus kone 20 darbininkų, būrys savanorių ir keturi vienuoliai dirbo, kad atstatytų apleistą bažnyčią.
Šalia bažnyčios iškilo varpinė, bažnyčia pailgėjo, pagrindinėje bažnyčios navoje vienuoliai pastatė medinį valtelės formos altorių – tokį patį, koks stovi jų bendruomenės bažnyčioje Belgijoje. Pašventinti bažnyčią atvykęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas žavėjosi šildomomis bažnyčios grindimis, kokias, anot jo, retai turi net didelės miestų bažnyčios.
Nuo 2001 metų gyvenantys greta Baltriškių kaimo, vienuoliai pirmiausia pasistatė vienuolyną, atkūrė klebonijos pastatą, galiausiai ėmėsi remontuoti ir rekonstruoti Šv. Kazimiero bažnyčią.
Bendruomenės dėmesio dar laukia senas mokyklos pastatas, kuriame broliai suteikia nakvynę į stovyklas atvykstančiam jaunimui ir šeimoms.