„Šio įstatymo esmė yra įtvirtintos aiškesnės socialinės
garantijos, lankstesnė darbo užmokesčio sistema, leidžianti
skatinti gerai dirbančius policininkus dažniau, ne tik per
atestaciją, ir tuo pačiu pažeminti pareigose tuos, kurie dirba
nepakankamai gerai. Taip pat numato lengvesnį policijos
reorganizavimą tam, kad iš tikrųjų būtų optimizuota policijos
struktūra, numato geresnes sąlygas įgyti išsilavinimą policijos
pareigūnams, taip pat ir kurti aukštojo mokslo sistemą, ko trūksta
Lietuvoje šiuo metu. Tai sudaro tam tikrus pagrindus tobulinti
policijos darbą“, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė
vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.
Ministro teigimu, kartu su Policijos įstatymu kaip lydintysis
įstatymas turėtų būti teikiamas ir Vidaus tarnybos statuto
įstatymas, kuris socialines garantijas užtikrintų ir kitose
teisėsaugos tarnybose dirbantiems pareigūnams. Jis pabrėžė, kad
toks garantijų ir stabilumo užtikrinimas visoms tarnyboms yra
būtinas, antraip kyla pavojus, kad prasidės didelė specialistų
migracija tarp tarnybų, kuri joms būtų žalinga.
Policijos departamentui pagal šį įstatymą 2013 m. reikėtų
skirti 37 mln. litų daugiau, sakė A. Melianas. Didžioji pinigų
dalis, pasak ministro, būtų skiriama darbo užmokesčio ir socialinių
garantijų atstatymui.
„37 mln. litų reikalingi tam, kad įgyvendintume šį įstatymą. Aš
tik noriu pabrėžti, kad Policijos departamentas šioje vietoje pats
savo iniciatyva numato sutaupyti 21 mln. litų, rasti lėšų savo
viduje. Bet vis tiek reikia papildomų valstybės asignavimų“, -
dėstė vidaus reikalų ministras.
Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis žurnalistams
po pasitarimo pabrėžė, kad dabartinis Policijos įstatymas galiojo
jau dvylika metų ir per tą laiką situacija šalyje pasikeitė, todėl
ir įstatymo permainos buvo būtinos.
„Pareigūnų, kurie šiandien tarnauja, jų tikrai netenkina tos
sąlygos, kuriomis jie privalo dirbti. Tiek dėl pačios aplinkos,
socialinių garantijų, darbo užmokesčio ir taip toliau. Įstatymas ir
yra skirtas tam, kad sutvarkytume teisinę aplinką, kurioje mes
veikiame, tiek funkciškai, tiek struktūriškai, ir įdiegtume darbo
užmokesčio sistemą, kuri priklausytų nuo pareigūno konkretaus,
realaus darbo, kuri būtų lanksti, priklausytų nuo darbo rezultatų
ir taip toliau“, - sakė S. Skvernelis.
Generalinio komisaro teigimu, priėmus įstatymą, policijos
pareigūnai pajus, kad dirba prestižinį darbą, kad jais rūpinamasi
ir kad jie patys turi būti atsakingi už policijos institucijos
veiklą ir savo darbo rezultatus.
Pareigūnų atrankos sistema, teigė S. Skvernelis, taip pat bus
griežtinama.
„Yra numatyta atskira atrankos sistema, patikimumo sistema,
galimybė nutraukti darbo santykius neišlaikius lojalumo patikrinimo
testo. Kalbant apie tą dalį, kuri susijusi su pareigūnų patikimumu,
atsparumu korupcijai, darbo drausmės laikymusi, ta dalis irgi
tinkamai reglamentuota. (...) Reikalavimai ir sąlygos būsimiems
pareigūnams ir dirbantiems pareigūnams labai griežtėja“, - kalbėjo
generalinis komisaras.
S. Skvernelis pažymėjo, kad policija - didžiausia statutinė
institucija šalyje, turinti daugiau funkcijų negu bet kokia kita
įstaiga, tačiau, esant dabartinei padėčiai, policija tampa „kadrų
kalve“ kitoms institucijoms, kuriose darbo sąlygos yra geresnės. Jo
teigimu, baimintis atvirkštinio proceso, kad visi užsinorės pereiti
į policiją, nėra pagrindo: pareigūnų skaičius kaip tik bus
mažinamas.
„Privalome įgyvendinti šią reformą. Įstatymas mums reikalingas
kaip oras. Toliau tokiomis sąlygomis egzistuoti policija negali“, -
pabrėžė S. Skvernelis.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys
Šedbaras sakė, kad Statutinių pareigūnų įstatymas, kuris apimtų
tiek policiją, tiek kitas teisėsaugos institucijas, šiuo metu Seime
rengiamas nėra, tačiau nemažai nuostatų, kurias prieš tai ketinta
įtraukti būtent į tokį įstatymą, atsidūrė naujajame Policijos
įstatyme. Taip pat Seime, atsižvelgiant į Policijos įstatymą, bus
svarstomos Vidaus statuto įstatymo pataisos.
„Nepavyko dėl bendro įstatymo susitarti, galbūt čia žvalgybos
sritis šiek tiek nebuvo patenkinta, bet Policijos įstatymo
nuostatos, kurios dabar čia yra ir kurios yra labai reikalingos,
būtų kaip kelias, kuriuo turėtų eiti ir kitos institucijos. Todėl
užbaigę darbo grupėje su šituo įstatymo projektu, mano iniciatyva
yra Seimo valdyboje sudaryta kita darbo grupė, kuri sės šią ar kitą
savaitę prie Vidaus tarnybos statuto pataisų. Panašios nuostatos
turi atsidurti ir ten“, - teigė S. Šedbaras.
Specialios darbo grupės parengtame naujajame Policijos veiklos
įstatyme numatoma įtvirtinti vienodą vidaus tarnybos sistemos
pareigūnams taikomą darbo užmokesčio sistemą, pagal kurią
apmokėjimo lygis priklausytų nuo veiklos rezultatų. Siūlomus naujus
pareiginių algų koeficientus sudaro priedai už esamas
kvalifikacines kategorijas, tarnybos stažą ir pareiginį laipsnį.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad
pareigūnams laikinojo nedarbingumo metu būtų mokamas 100 proc. jo
vidutinio darbo užmokesčio, už pirmą įsigytą būstą kompensuojamos
paskolos palūkanos arba mokami butpinigiai, pareigūnai valstybės
lėšomis pensijas galėtų kaupti privačiuose pensijų fonduose,
nustatyti aiškesnį papildomų mokamų atostogų suteikimo teisinį
reguliavimą ir pan.
Siekiama nustatyti ir vieną statutinių tarnybų vadovų ir jų
pavaduotojų skyrimo į pareigas tvarką, įtvirtinti teisės normas dėl
vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo švietimo įstaigose
finansavimo valstybės biudžeto lėšomis ir kt.
Nauja Policijos veiklos įstatymo redakcija jau yra
užregistruota Seime, kur taip pat turi būti apsispręsta dėl Vidaus
tarnybos statuto pataisų. Jei Seimas pritartų šiems teisės aktams,
nauja sistema statutinėje tarnyboje galėtų įsigalioti jau nuo kitų
metų.