„Rusijos ir Baltijos šalių santykiai gali būti geri, bet to
prielaida yra kartų pasikeitimas. Turi atsitraukti fobijos ir
prisiminimai“, - pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie galimybę atkurti abipusį Rusijos Federacijos ir
Baltijos šalių pasitikėjimą, politologas pasakė, kad paprastai
tokie žingsniai žengiami remiantis tikslingumu. „Tuo tarpu dabar,
kaip matome, visose trijose Baltijos šalyse valdžioje yra politinės
jėgos, kurios nemato tokio reikalo“, - paaiškino A. Makarkinas.
Anot jo, partijos, su kuriomis Rusija galėtų gerinti santykius,
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra opozicijoje. „Matyt, tai kaip tik
ir yra viena iš priežasčių, kodėl tos partijos yra opozicijoje“,
- nurodė A. Makarkinas.
„Beje, Rusijai Baltijos šalių kryptis nėra svarbi. Rusija
linkusi santykius su Europos Sąjunga grįsti ne per Baltijos šalis
ar Briuselį, o per stambiuosius žaidėjus“, - pabrėžė jis.
Anot politologo, Rusija nelaiko prioritetu ir rusakalbių
gyventojų Baltijos šalyse temos. „Šis klausimas periodiškai
(Rusijos) keliamas Europoje, ir tik tiek“, - pažymėjo A. Makarkinas.
Vis dėlto jis neatmetė galimybės, kad Rusijos valdžios
retorika ir veiksmai Baltijos šalių atžvilgiu, į Kremlių grįžus
Vladimirui Putinui, gali sugriežtėti.
Politinių technologijų centras yra viena pagrindinių Rusijoje
konsultavimo bendrovių politinės analizės ir viešųjų ryšių
rinkoje. Oficialiame šios organizacijos tinklalapyje nurodoma, kad
tarp šio centro klientų yra Rusijos prezidento administracija,
Federacijos taryba, ministerijos, užsienio šalių diplomatinės
misijos. Centrui vadovauja Igoris Buninas.