Partijos vadovas Eligijus Masiulis pirmadienį tvirtino, kad partija šilumos kainomis susirūpino ne dėl artėjančių rinkimų, o pasipiktinus, kad tuo nesirūpina Energetikos ministerija.
„Šioje koalicinėje Vyriausybėje yra pasiskirstyta veiklos sritimis pagal kuruojamas ministerijas. Į mūsų sritį energetika nepatenka, bet matydami, kas darosi su šilumos kainomis, kaip jos sparčiai auga ir nieko nedaroma joms sustabdyti, ir nesulaukiant projektų iš Energetikos ministerijos, ėmėmės šios iniciatyvos patys“, - sakė E. Masiulis.
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reidų į vieną ar kitą šildymo įmonės būstinę ar energetikos ministro kalbų neužtenka“, - teigė E. Masiulis. Praėjusį mėnesį kratos buvo vykdytos sostinę šildančios „Vilniaus energijos“ bei susijusių įmonių būstinėse.
A. Sekmokas praėjusį mėnesį pažadėjo, kad rudenį parlamentui bus pateikti siūlymai pertvarkyti Lietuvos energetikos ūkį. Pasak ministro, bus siūloma šilumos gamybos įmones atskirti nuo šilumos tinklų. Šilumos tinklai galėtų pirkti šilumą iš pigiausio tiekėjo.
Liberalsąjūdiečių pasiūlymas yra daugiau ar mažiau toks pats, pripažino partijos vicepirmininkas Arūnas Štaras.
Tačiau, pasak jo, liberalsąjūdiečiai pateikė ir papildomų siūlymų. Tarp jų – uždrausti vadinamas horizontalias monopolijas, kai šilumos tiekėjas yra susijęs su savo užsakovais, iš kurių perka biokurą ar techninę įrangą.
Taip pat, pasak A. Štaro, pagal jo partijos projektą savivaldybės yra įpareigojamos parengti specialiuosius šildymo planus.
Trys ketvirčiai centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti yra naudojamos dujos, kiek mažiau kaip ketvirčiui - biokuras. Brangstant kurui brangsta ir šiluma.
Pernai, palyginti su užpernai, vidutinė metinė šilumos energijos kaina augo 9,5 proc., skaičiuoja kainų komisija.
Tuo metu gamtinių dujų kainos augimas sudarė 20,5 proc., biokuro kaina išaugo 25,4 proc., mazuto – 1,6 procento.