„Kiekvienas turi teisę išeiti, jei nenori dalyvauti susirinkime. Jei nenorite dalyvauti susirinkime, prašau išeiti, kad kiti žmonės galėtų toliau dalyvauti“, - sakė „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis susirinkusiems maždaug 1,5 tūkst. dalyvių.
„Jei mes nieko nereiškiame, tai ko čia susirinkome? Eime namo. Jei balsų yra daugiau nei 60 proc., tai mes nieko nereiškiame. Galime eiti namo!“ - šaukė vienas žmogus.
Draustus indėlius išmokėjusiam valstybės indėlių draudimo fondui "Snoras" liko skolingas apie 4 mlrd. litų. Jis turi pirmenybę atgauti lėšas prieš kitus kreditorius. Skola likusiems kreditoriams yra apie 2,5 mlrd. litų.
Balsavimas priminė sovietmetį
Banko bankroto administratorius N. Cooperis į tokius ir panašius šūksnius atsakė, kad reikalo balsuoti, jei surinkta daugiau nei 50 proc. balsų, nėra.
Dauguma susirinkime esančių žmonių yra vyresnio amžiaus. Iš anksto balsuoti buvo galima internetu. Vyresni žmonės šaukė nieko nežinoję apie išankstinį balsavimą.
Susirinkime buvo du kartus balsuojama užpildant specialius biuletenius. Abu kartus jie nebuvo skaičiuojami, o sprendimas skelbiamas iš karto - mat jį nulėmė iš anksto balsavusi valstybė, turinti 60 proc. balsų.
Susirinkę pensinio amžiaus žmonės vienas kitam kalbėjo, kad tokie balsavimai primena sovietinius laikus.
Sąmyšį gesino apsauga
Maždaug penkias minutes salėje situacija buvo beveik nevaldoma. Vieni žmonės šaukė, kiti bandė prieiti prie prezidiumo, bet juos stabdė apsauga.
„Jei 60 proc. čia, 60 proc. kitur – tai mes niekam nereikalingi!“ - šaukė vienas žmogus. „Čia ne susirinkimas, o spektaklis! Surežisuota viskas. Kažkokie klausimai, už kažką reikėjo balsuoti. Nežinau, už ką balsuoti“, - rėkė kita moteris.
„Mes norime dalyvauti, tačiau išaiškinkite, ką mes čia dalyvaudami padarysime. Ką mes galime padaryti?“ - šaukė trečias.
Dalis žmonių bandė šaukti, kad balsavimą turi lemti ne tai, kiek pinigų bankas liko skolingas žmonėms, o „vienas žmogus – vienas balsas“ principu. N. Cooperis juos tikino, kad bankroto įstatymas sako kitaip.
„Tai ne tik Lietuvos įstatymas, taip yra kiekvienoje šalyje, apie kurią žinau. O aš turiu patirties daugelyje šalių“, - kabėjo N. Cooperis.
Išėjus žmonėms bei apsaugai neleidžiant tiesiogiai bendrauti su N. Cooperiu, neramumai aprimo. Minia aptarinėjo N. Cooperio žodžius. Bet neilgai. Netrukus pasigirdo balsai, siūlantys boikotuoti balsavimą.
Prie prezidiumo susirinko didelė grupė žmonių. Apsauga bandė jų neprileisti.
„Problema – viskas jau nubalsuota. Jumis pasinaudos. Norima pasinaudoti kiekvienu iš mūsų, jūs balsuosite prieš – mes už!“ - šaukė vienas dalyvis.
Pirmininkė kalbėjo drebančiu balsu
N. Cooperis balsavimo rezultatus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko bei dėl susirinkimo darbotvarkės paskelbė išsyk pasibaigus balsavimui, net neskaičiuodamas surinktų biuletenių.
„Atsižvelgiu į iš anksto gautus balsus“, - sakė jis.
Tuo metu salė jau rėkė, švilpė ir plojo.
„Rėkit žmonės, rėkit, neklausykit jo!“ - garsiau nei salė šaukė viena iš pagyvenusių moterų.
Posėdžio pirmininke išrinkta „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovė Aurelija Mažintienė kalbėti pradėjo drebančiu balsu.
„Prašau jūsų supratimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo“, - sakė A. Mažintienė. Kurį laiką klausiusi, salė vėl pradėjo rėkti.
„Klausti jums jau buvo suteikta proga. Atsakysiu į klausimą, kai ateis laikas. Mes esame vienodi kreditoriai, atsakysime į klausimus. Yra darbotvarkė, kurią visi patvirtino“, - bendrauti su sale nesutiko ji.
„Gerbiami ponai, nedarkykite darbotvarkes, sėskite į savo vietas. Yra darbotvarkės laikas, ten parašyti klausimai-atsakymai“, - jau šaukė ji žmonėms, kurie plūdo link prezidiumo.
Vis dėlto lietuviškai bendraujančiai A. Mažintienei su publika pavyko bendrauti geriau. Nors šūksnių nuolat girdėjosi, tačiau pasipiktinimas aprimo tiek, kad dirbti buvo galima toliau.
„Ačiū, kad vieni kitus nuraminote“, - sakė ji.
Kiek paraudęs N. Cooperis akmeniniu veidu stebėjo, kas vyksta.
Pasibaigus balsavimui dėl kreditorių komiteto rinkimų, biuleteniai irgi nebuvo skaičiuojami. A. Mažintienė pareiškė, kad balsavimą nulėmė iš anksto pateikti balsai. Juos nulėmė valstybė.
"Kai jau turėsime kreditorių komitetą, galėsime tartis dėl banko turto pardavimo. (...) Viskas priklausys nuo kreditorių komiteto nuomonės", - sakė N. Cooperis.
BUvo išrinktas kreditorių komitetas iš 9 narių. Šis komitetas turės nuspręsti, koks atlyginimas turi būti mokamas banko bankroto administratoriui N. Cooperiui. Iki šiol jis teigė negavęs nė lito.
Brangus „Snoro“ administravimas taip pat tirpdo kreditorių galimybes atgauti lėšas. Per beveik šešis mėnesius nuo 2011 metų gruodžio 7 dienos iki 2012 metų gegužės 31 dienos „Snoras“ gavo 45 mln. litų įplaukų, tačiau išleido 106 mln. litų. Tikėtina, kad „Snoro“ bankroto administravimas bus brangesnis nei analogiški procesai kitose šalyse, nes vien per pusmetį išlaidos sudarė 2,7 proc. koreguoto banko turto.
Buvo parodytas filmas
N. Cooperis parodė filmą, kurio nesigirdėjo, tačiau pasipiktino, kad niekas neklauso. Nedideli garsiakalbiai buvo pastatyti tik didžiulės „Siemens“ arenos gilumoje.
Žmonės juokėsi, vėliau šaukė. Po to kelias minutes plojo.
Pirmininkaujanti A. Mažintienė iš pradžių siūlė visiems nusiraminti, nes problema sprendžiama. Vėliau ramiai sėdėjo žiūrėdama į arenos lubas.
„Tokiame balagane dar neteko gyvenime būti!“ - šaukė žmogus.
Po kurio laiko pasipiktinęs N. Cooperis pareikalavo nutraukti filmą.
„Tai pirmas kartas istorijoje, kai kreditoriai nenorėjo sužinoti atvejo faktų“, - pareiškė jis.
Atsakant arenoje kilo didelis šurmulys, žmonės šaukė „ne“.
N. Cooperis nežinojo, kiek kainavo išnuomoti „Siemens“ areną šiam susirinkimui.
„Mes turėjome 18,5 tūkst. kreditorių, kurie gali ateiti. Reikėjo rasti vietą, kuri yra saugi ir tinkama. Kaina arenos... Tiksliai nežinau, bet man sakė, kad ji tinkama tokio dydžio susirinkimui“, - kalbėjo N. Cooperis.
Susirinkusiems kreditoriams atsakymas buvo nepriimtinas. „Kiek kainuoja neatsakė!!!“, - šaukė jie.
N. Cooperis mano, kad kreditoriai turėjo likti patenkinti
Pasibaigus susirinkimui spaudos konferencijoje N. Cooperis sakė nenustebęs šūksnių posėdyje.
"Aš nenustebau. Aš užjaučiu kreditorius dėl jų padėties. Kai dedi pinigus į banką, nesitiki rizikos. Skiritingai nei verslininkai, kurie valdo riziką. Aš labai juos užjaučiu ir suprantu jų nepasitenkinimą.
Dažnai, kai susirenka nekomercinis sektorius dalyvauja kaip kreditoriai, būna daug emocingų reakcijų", - sakė jis.
N. Cooperis taip pat tviritno, kad kreditoriai turėtų būti patenkinti susirinkimu.
"Visai suprantama, kad tie kreditoriai jaučiasi nelaimingi – jie prarado pinigus. Bet nemanau, kad jie turėtų būti nepatenkinti šiandienos susitikimu. Komitetas išrinktas, todėl bankrotas gali toliau vykti.
Komitetas atstovauja visus kreditorius kartu, mažieji kreditoriai juo naudosis tiek pat, kiek ir kiti. Mažieji kreditoriai neturėtų būti mažiau laimingi, nei tada, kai atėjo į susirinkimą", - sakė N. Cooperis.
Nesužinojo nieko naujo
Tačiau buvo anaiptol ne taip. Apie 50 smulkiųjų kreditorių išėjo iš susirinkimo vos tik sužinoję, kad viską spręs valstybinis Investicijų draudimo fondas.
Po susirinkimo kaunietis kreditorius Bronislovas R. portalui sakė nusivylęs susirinkimu, nes nieko naujo ir konkretaus nesužinojo. Jis sakė įsigijęs „Snoro“ akcijų už 30 tūkst. Lt. ir neturi daug vilčių jų atgauti.
„Viskas, ką sakė N. Cooperis, aš jau žinojau iš spaudos ir interneto. Kiek supratau, tokių kaip mano kreditorių reikalavimai galbūt bus pradėti tenkinti po dviejų metų, bet vargu ar bus patenkinti. Sukoriau 100 kilometrų veltui“, – piktinosi kaunietis.
"Mūsų balsais ketinama pasinaudoti: atsiet, kreditoriai balsavo, viskas su jais suderinta. O nieko panašaus, aš suplėšiau balsavimo lapą", - piktai kalbėjo kitas kreditorius.
Nenorėjo, kad susirinkimą fiksuotų kameros ir rašytų žurnalistai
„Snoro“ kreditorių susirinkime buvo prižiūrima, kad į išorę neišeitų jokių žinių.
„Jis transliuoja!“ - šūktelėjo apsaugininkas. Netrukus prie vieno žmogaus su kompiuteriu, prijungtu prie mobiliojo interneto, priėjo kitas, anglakalbis.
Jis per vertėją pareikalavo atsijungti nuo interneto.
„Mes renginyje neleidžiame naudotis telefonais. Tai – telefonas. Išimkite!“ - reikalavo jis.
Anglakalbis prisistatė kaip „Snoro“ apsaugos komandos narys. „Mano pavardė šiuo atveju nėra svarbi“, - sakė jis.
Vėliau N. Cooperis aiškino, kad renginys yra skirtas tik kreditoriams.
„Nors žiniasklaida yra labai susidomėjusi, tačiau šis susirinkimas - ne žiniasklaidai. Tai – uždaras kreditorių susirinkimas“, - aiškino N. Cooperis.
Smulkieji nieko nepakeis
Tvoromis apjuostą areną saugo gausus apsaugos būrys, kuris tikrino, kad į renginį patektų tik kreditoriai, taip pat, kad jie neįsineštų fotoaparatų, vaizdo kamerų, maisto, gėrimų, ginklų.
Matyti, kad „Snoro“ bankroto administratorius yra nusiteikęs išvengti bet kokių incidentų. Ir ties vartais, ir registracijos zonoje, ir pačioje arenoje į akis krito įtariai dalyvius nužvelgiantys uniformuoti apsaugininkai.
Šiame kreditorių susirinkime galutinis balsas priklauso valstybei, kuriai „Snoras“ skolingas apie 4 mlrd. litų. Tai yra beveik du trečdaliai visų „Snoro“ skolų. Kreditorių susirinkimas turėjo priimti tik vieną sprendimą – išrinkti kreditorių komitetą, kuris toliau vadovaus bankroto procedūrai. Valstybė jau numatė, kas bus skiriami į šį komitetą. Smulkiųjų akcininkų balsai nieko pakeisti negali. Tai ir parodė pirmasis kreditorių susirinkimas.
„Snorui“ kreditorinius reikalavimus yra pateikę per 17 tūkst. įmonių ir asmenų. Internetu iš anksto į kreditorių susirinkimą užsiregistravo apie tūkstantį žmonių.