Su Latvijos prezidentu Andriu Berziniu mūsų šalies vadovė
aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, bendrus
energetinius projektus, derybų dėl naujosios ES finansinės
perspektyvos pozicijas.
Daugiausia dėmesio skirta šalių energetinio
saugumo stiprinimui.
Prezidentų teigimu, energetinis abiejų šalių savarankiškumas
įmanomas tik sumažinus priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo ir
pilnai integravusis į europinius elektros ir dujų tinklus. Tai -
Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo ir abiejų šalių energetikos
politikos prioritetas.
„Dujos pasaulyje pinga, tačiau mes, būdami priklausomi nuo
vienintelio tiekėjo, kasmet už dujas gerokai permokame. Lietuva
stato suskystintųjų dujų terminalą, Latvija turi puikią dujų
saugyklų infrastruktūrą. Sujungę pajėgas, galėtume greičiau
užsitikrinti konkurencines kainas ir energetinį saugumą“, - teigia
prezidentė.
Pasak šalies vadovės, alternatyvų dujų tiekimą padės
užsitikrinti SGD terminalas Klaipėdoje ir planuojamos dujų jungtys
su kitomis kaimyninėmis šalimis. Įgyvendinus III ES Energetikos
paketą ir atskyrus dujų perdavimo tinklus nuo tiekėjo, valstybė
kontroliuos magistralinius dujotiekius valdančią įmonę ir galės
užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje. Šiuo metu taip pat rengiama
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungčių studija. Ši jungtis
sujungtų Baltijos šalių ir ES dujų transportavimo sistemas.
Bendromis Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų pastangomis dar 2010 m.
šis projektas įtrauktas į EK remiamų projektų sąrašą.
Klaipėdos SGD terminalo statybai reikalingiems įstatymams
antradienį pritarė Lietuvos Seimas.
Latvija, pasak prezidentės, išplėsdama Inčiukalnio ir Dobelės
požemines dujų saugyklas, gali užtikrinti ilgalaikius dujų talpyklų
pajėgumus. Šalies vadovės teigimu, Klaipėdos SGD terminalo ir
Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos bendradarbiavimas duotų
maksimalios naudos Baltijos valstybių dujų rinkai.
Energetiniam Lietuvos ir Latvijos saugumui ir savarankiškumui
taip pat svarbus Visagino AE projektas, kuris gali tapti stimulu
šalių ekonomikai keliems dešimtmečiams į priekį. Prezidentė
informavo Latvijos prezidentą apie įstatymų, susijusių su Visagino
AE, svarstymų Lietuvos Seime eigą ir dar kartą padėkojo Latvijai už
jau ne kartą išsakytą politinę paramą šiam projektui.
Dėl Lietuvoje ketinamos statyti Visagino atominės elektrinės
savo nuomonę paskelbė ir Europos Komisija. Jos vertinimu, projektas
atitinka Euratomo sutarties tikslus, padeda formuoti tvarų
nacionalinio ir regioninio masto energijos rūšių derinį, prisideda
prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapusiškos
Baltijos valstybių integracijos į Europos energijos vidaus rinką.
Jau šį mėnesį Lietuva prisijungs prie Baltijos ir Šiaurės šalių
elektros rinkos „NordPool“. Latvija ketina prisijungti kitais
metais.
Susitikime aptartas Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas NATO
ir bendros pastangos stiprinant abiejų šalių karinį saugumą.
Bendromis jėgomis Čikagoje pasiekti Baltijos šalių žmonėms labai
svarbūs sprendimai - neterminuotam laikui pratęsta NATO oro
policijos misija, užtikrintos kolektyvinės gynybos garantijos,
patvirtintos priemonės gynybos planams įgyvendinti, nuspręsta, kad
priešraketinė gynyba (PRG) nebus dalijama į sektorius ir NATO šalis
gins visavertė, efektyvi ir savarankiška NATO PRG sistema.
Abi valstybės bendradarbiaus ir įgyvendinant išmaniosios
gynybos tikslus. Latvijos atstovai ketina dalyvauti Lietuvoje
įsikūrusių Energetinio ir Branduolinio saugumo centrų veikloje.
Prezidentai taip pat suderino pozicijas, kurių laikysis
derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos. Lietuva ir Latvija
sieks, kad Baltijos valstybėms nebūtų taikomi struktūrinės paramos
diskriminaciniai apribojimai, teisingiau būtų skirstoma parama
žemdirbiams.
Abi šalys derins ir savo 2030 metų strategijas.
Šalių vadovai sutarė asmeniškai rūpintis baltiškos kultūros
puoselėjimu ir tapatybės išsaugojimu, plačiau minėti Baltų vienybės
dienas.
Per dvišalį susitikimą Lietuvos ir Latvijos prezidentai
apsikeitė savo šalių valstybiniais apdovanojimais. Prezidentė
Latvijos vadovui už asmeninį indėlį plėtojant dvišalius santykius
bei gerinant abiejų šalių politinį, kultūrinį, ekonominį ir
visuomeninį bendradarbiavimą įteikė Vytauto Didžiojo ordiną su
aukso grandine. Prezidentas A. Berzinis už Lietuvos ir Latvijos
santykių gerinimą šalies vadovei įteikė Latvijos valstybinį
apdovanojimą Pripažinimo kryžių.
Ekonominio bendradarbiavimo klausimus prezidentė antradienį
aptars su Latvijos premjeru. Lietuvos vadovė taip pat padės gėlių
prie Taikos monumento ir aplankys Latvijos okupacijos muziejų.
Trečiadienį šalies vadovė susitiks su Latvijos Seimo Pirmininke ir
lankysis Inčiukalnio suskystintų dujų saugykloje.