Parlamentarė argumentuoja, kad dabartinė situacija diskriminuoja
žmones su negalia, nes jie negali dalyvauti tokiuose mokymuose ir
taip įgyti tam tikrų privilegijų.
Ji siūlo iš Karo prievolės įstatymo braukti nuostatą, kad
aukštosios mokyklos baigusiems karinius mokymus gali nustatyti
papildomų lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į
valstybės finansuojamas studijų vietas.
Taip pat iš įstatymo siūloma išbraukti, jog konkurse į
valstybės tarnautojo pareigas dalyvaujant keliems pretendentams,
pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus,
pirmenybė būtų teikiama atlikusiems nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus.
Parlamentarė sako projektu siekiama panaikinti asmenų
diskriminaciją dėl negalios stojant į aukštąsias mokyklas ir
įsidarbinant valstybės tarnyboje, harmonizuoti Lietuvos teisinę
sistemą suderinant, jos teigimu, šiuo metu vienas kitam
prieštaraujančius Lygių galimybių, Karo prievolės bei Valstybės
tarnybos įstatymus.
„Konstitucijos 41 straipsnis nustato, kad aukštasis mokslas
prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, o Lygių
galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog netiesioginė
diskriminacija apima ir teisės normas ar vertinimo kriterijus,
kuriais nustatyta akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika ir kurie
formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda
ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba
privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas negalios pagrindu“, -
pataisos aiškinamajame rašte sako parlamentarė.
„Atsižvelgiant į tai, kad dalis žmonių dėl sveikatos būklės
neturi galimybių atlikti karo tarnybos ir yra nuo jos atleidžiami,
lengvatų taikymas tiems, kas atliko nuolatinę privalomąją pradinę
karo tarnybą įsidarbinant į nieko bendro su karo tarnybos atlikimu
neturinčias pareigas valstybės tarnyboje, ar galimybė taikyti
atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą lengvatas
stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose,
sukuria nelygiavertes konkurencines sąlygas sveikatos problemų
turintiems asmenims“, - tvirtina A. M. Pavilionienė.
Anot parlamentarės, esamas reguliavimas leidžiant aukštosioms
mokyklos nustatyti lengvatų baigusiems karinius mokymus pažeidžia
Konstitucijoje įtvirtintą principą, pagal kurį aukštojo mokslo
prieinamumą turi lemti tik asmens gebėjimai.