Už įstatymo projektą balsavo 121 Seimo narys, prieš - 1,
susilaikė 2 parlamentarai.
Seimas šį įstatymą priėmė atsižvelgdamas į Europos Sąjungos
energetikos strategiją, kuri numato 2014 m. sukurti Europos
Sąjungos energetikos vidaus rinką, integruotą ES, įskaitant
Baltijos valstybes, energetikos infrastruktūrą ir 2015 m.
panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją.
Siekiant sistemingo ir koordinuoto visų elektros energetikos
projektų, užtikrinančių integraciją į Europos elektros energetikos
sistemas, įgyvendinimo, priimtame dokumente yra įtvirtinami
Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos
elektros energetikos sistemas etapai ir planuotini jų įgyvendinimo
terminai: Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link 1“
eksploatacijos pradžia 2015 m. ir jungties išplėtimas 2020 m.,
papildomos Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link 2“
nutiesimas 2018-2020 m., Lietuvos ir Švedijos elektros jungties
„NordBalt“ eksploatacijos pradžia 2015 m., regioninės Baltijos
valstybių elektros rinkos sukūrimas iki 2013 m., įgyvendinant
Baltijos energijos rinkos sujungimo plane (BEMIP) numatytus
veiksmus, ir dalyvavimas Šiaurės šalių ir Europos elektros rinkose,
konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra,
užtikrinanti nepertraukiamą elektros energetikos sistemos
adekvatumą, Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su
žemyninės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu 2020
m. Kaip teigiama įstatyme, tik įgyvendinus visus šiuos etapus bus
užtikrinta Lietuvos elektros energetikos sistemos visavertė
integracija į Europos elektros energetikos sistemas.
Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos
elektros energetikos sistemas įgyvendins Lietuvos elektros
perdavimo sistemos operatorius Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vyriausybė turės nustatyti šio tikslo įgyvendinimo politines,
ekonomines ir technologines kryptis, veiksmų planą, koordinuoti ir
prižiūrėti jo įgyvendinimą.