Valstybinė žemė - pigus grobis

Jų taikiniu tapo Paluknio ūkininkų dirbamosios žemės laukai, Merkio ichtiologinis draustinis ir valstybės gamtos turtas – išžvalgytas durpynas.

Trakų rajono Paluknio seniūnijos žemės masyvai, nusidriekę palei Merkio, Gražupio, Gelužos ir Spenglos upes, sudaro daugiau nei du tūkstančius hektarų dirbamosios žemės plotų. Laukus dirba vienintelė rajone išlikusi žemės ūkio bendrovė „Merkys“ ir keletas stiprių ūkininkų. Valstybei priklausantys plotai darbščių žemdirbių pastangomis tapo derlingais, našiais laukais.

Per keletą metų rajono savivaldybė įgyvendino projektą „Trakų rajono Tilto ir Paluknio kadastrinių vietovių žemės ūkio drenažo sistemų ir hidrotechninių statinių remontas ir rekonstrukcija“. Tam buvo investuota 1,5 mln. Lt savivaldybės ir ES lėšų. Rekonstravus drenažo sistemas, pagerinus dirvožemio drėgmės režimą, atsivėrė galimybės plėtoti žemės ūkio gamybą. Vykdant projektą buvo išvalyta 71 km melioracijos griovių, iškasta 4 km naujų, rekonstruotos ir sumontuotos 46 pralaidos, įrengtos 126 drenažo žiotys. Dėl to padidėjo žemės našumas, kultūrinių pievų ir ganyklų kokybė bei derlingumas. Dirbamoji žemė apsaugota nuo upių potvynių. Aplinkinių kaimų gyventojams buvo pagerintos buities ir sanitarijos sąlygos, apsaugoti pastatų rūsiai, šuliniai.

„Savivaldybė daug investavo ir būtų apmaudu, jei tos investicijos nueitų perniek. Dabar žemė naudojama pagal paskirtį žemės ūkio produkcijai gaminti. Surasta dermė tarp gamtos ir žmogaus. Čia įgyvendinama ir 2007–2013 metų programos priemonė „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „Natura 2000“, – pasakojo Trakų rajono savivaldybės Žemės ūkio administravimo skyriaus vedėjas Arūnas Dzigas.

Šios sutvarkytos žemės ūkio naudmenos tapo gardžiu masalu mieste tarpstantiems lengvo uždarbio medžiotojams, kuriems lengvai prieinami ir pažįstami parašus įvairiausiems leidimams dalijantys valdininkai.

Tad kas ir kokių tikslų vedinas neršia po Paluknio seniūnijos žemes?

Ko gero, nė lapė nebūtų suuodusi, jei ne akylūs ir rūpestingi Paluknio seniūnijos darbuotojai bei vietos bendruomenės „Diemedis“ aktyvistai, sugebėję atidžiau pastudijuoti ir pasidomėti, kas slypi tarp eilučių nekaltame vienos sostinės bendrovės atsiųstame prašyme. UAB „Archstudija“ pateikė informaciją apie atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir paprašė ją paskelbti seniūnijos skelbimų lentoje. Popieriukas būtų pakabojęs nustatytą terminą ir traukinys jau būtų nuvažiavęs reikiama kryptimi.

Pasak bendruomenės „Diemedis“ pirmininkės Jolantos Rainskos, perskaičius, kokius planus kuria verslininkai su Aplinkos ministerijos klerkų palaiminimu, pradėta skambinti visais pavojaus varpais. Seniūnijos darbuotojai tuoj pat pranešė savivaldybei.

O verslas stūmė savo projektą. Jie suplanavo vykdyti ūkinę veiklą – durpių gavybą Naujienų durpių telkinyje. Jų tikinimu, veikla bus „vykdoma gamtiniu požiūriu nesudėtingoje vietovėje, toli nuo gyvenamųjų teritorijų. Iškasus durpes bus sureguliuotas vandens lygis, nustatytas natūralus vandens režimas, susidarys sąlygos pelkėdaros procesams atsikurti“. Durpės bus kasamos iš klodo, pervežamos nedulkės, nes bus drėgnos. Joms išvežti nereikės tiesti kelių, nes jie nutiesti. Pradžiai užteks 145 ha. Verslo užmojuose – dar du gabalai žemės po tiek pat hektarų. Aritmetika aiški – tokiems plotams nereikia planų. Didesniam projektui nepakaktų vienvaldiško parašo.

Tokia naujiena apie Naujienų durpių telkinį patiko Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui Rolandui Masilevičiu ir jis palaimino projektą, įžiebdamas žalią šviesą.

„Durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas“, – parašė R. Masilevičius. Toliau – užsakovų reikalas informuoti visuomenę. Buvo tokių skelbimėlių ir spaudoje. Nesulaukus pretenzijų po 20 dienų durpyne traktoriai jau raustų žemę. Kodėl gi ne, jeigu, departamento direktoriaus manymu, reikia pasvarstyti, kas svarbiau – žemės ūkis ar durpių ištekliai.

Paluknio seniūnija kreipėsi į UAB „Archstudija“, prašydama paaiškinti, koks bus poveikis aplinkai pradėjus vykdyti verslo planą. Seniūnijos gyventojai nepanoro susitaikyti su peršamu planu, neatskleidžiant visų aplinkybių. Nei „Archstudija“, nei projekto vykdytoja UAB „Gavyba“ nesiteikė atsakyti gyventojams. Tai sukėlė dar daugiau nerimo.

Žemės ūkio bendrovės „Merkys“ vadovas Valerianas Jusionis sako, kad, įsileidus durpių medžiotojus, perniek nueitų kelerių metų darbas. Bendrovė Paluknio seniūnijoje iš valstybės nuomoja apie 800 ha žemės, augina per 400 galvijų. Paėmusi milijoninę paskolą bendrovė investavo į gamybą. Dar pavyko gauti ir ES paramos. Atplėšus iš jų dirbamąją žemę, grėstų bankrotas, laukai, iškasus durpes, vėl virstų pelkėmis, žmonės prarastų darbus.

„Kam reikia ardyti tai, ką sutvarkėme investavę ir pinigus, ir darbo jėgą? Dėl vienadienės naudos tai daroma, tik siekiant greitai pasipelnyti. Kas liks po tokio verslo, niekam nerūpi“, – piktinosi bendrovės vadovas, kurį sutikome besidarbuojantį laukuose. Jis sėdėjo prie traktoriaus vairo ir purškė kultūrines pievas.

Ilgametis žemdirbys sakė, kad jam skauda širdį, kai neatsakingai elgiamasi su žeme maitintoja. Žemdirbiui, kantriai triūsiančiam arimuose, niekas neskuba atriekti tos žemės, o štai lengvo lito ieškotojams – atviri keliai.

Pasak Trakų savivaldybės darbuotojo A. Dzigo, negalima taip beatodairiškai kirsti šaką, kuri maitina. Jo manymu, būtina atlikti ir poveikio aplinkai studiją, ir įvertinti visas aplinkybes. Juk planuojama ūkinė durpių gavybos veikla nutolusi nuo užstatytos teritorijos vos per 550 metrų, patenka į „Natura 2000“ teritoriją, siekia Merkio ichtiologinį draustinį. Dar užsimenama apie durpių briketų gamyklą. Vietos gyventojai nenori būti apeiti, kai jų pašonėje planuojamos vienadienės aferos. Jie turi teisę gauti išsamią informaciją ir dar didesnę teisę – būti išgirsti valdžios atstovų.

Norėjosi išklausyti ir dviejų šio durpių verslo sumanytojų nuomones. Pradėjus skambinti nurodytu telefonu, jis tylėjo arba viršininkai buvo nepasiekiami. Sužinojome, kad UAB „Archstudija“ įsikūrusi sostinėje Konstitucijos prospekto dangoraižyje, o ūkinės veiklos užsakovė UAB „Gavyba“ – irgi ten pat ir dar reziduoja keliais adresais. Vienas jų Žvėryne, A. Mickevičiaus gatvėje. Tos „Gavybos“ vadovas Saulius Velička. Jis dar vadovauja „Lentvario šilumai“, „Trakų šilumai“, UAB „LAE group“ įmonei „New Energy Group“, UAB „Energijos grupė“, „Energijos žara“, „Vėjo pašvaistė“ ir dar vienai kitai bendrovei, kurių dauguma registruotos vienu adresu. Veikla jų įvairi – nuo vėjo jėgainių iki durpynų.

Tik, regis, kiekvienam naujam projektui vis sukuriama nauja bendrovė. Kas padės įminti Ostapu Benderiu dvelkiančias mįsles? Ar Aplinkos ministerija pabus iš letargo?