„Šie laivai ne tik kelia nuostabą pro šalį vaikštinėjantiems kruizinių laivų turistams. Jie nėra stabilūs, tad belieka laukti nelaimės“, - perspėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Kaip gelbėti baigiantį sunykti istorinį miesto paveldą, audringai diskutavo Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinė taryba.
Ginčų nekyla dėl to, kad laivus būtina išsaugoti ir pagal galimybes restauruoti, tačiau nesutariama, kas turi imtis iniciatyvos. Surūdijusius ir sulūžusius laivus perkelti į saugesnę vietą miesto valdžia neturi teisės, nes šios liekanos - prieš trejus metus Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ įsteigto Jachtingo muziejaus nuosavybė.
Muziejus įsikūręs istorinių jachtų dirbtuvėse, kur lankytojai gali susipažinti su senovinių laivų brėžiniais, tvarkomais korpusais, technologijomis. Pati muziejų valdanti viešoji įstaiga lėšų jiems iškelti neturi.
Piliavietėje pamirštos pūva 3 medinės jachtos ir plieninis garlaivis, statytas XX amžiaus pradžioje Pauliaus Lindenau Klaipėdos laivų statykloje. Tai - pirmasis laivas mūsų šalyje, kurio korpusas sutvirtintas ne kniedėmis, bet suvirintas elektros lanku.
Išlikę gana tikslūs kai kurių laivų brėžiniai, pagal kuriuos būtų galima atkurti buvusį jų pavidalą.
Iš viso yra aštuoni laivai, kurie dar 2001 metais įtraukti į Valstybinį kultūros vertybių registrą, tačiau pusė jų priglausti po stogu, o šiems nebelikę vietos, todėl jie palikti nykti tiesiog po atviru dangumi.
„Keturi iš jų yra tikri paminklai, prieš kuriuos jūrininkai turi nusiimti kepures. Kasmet prašome valdžios, kad rastų vietą po stogu, kur juos galėtume priglausti ir bent dalį restauruoti, tačiau atsakymai vis tie patys – vietos nėra. Tai stebina, kai matome keliasdešimt tuščių elingų“, - skėsčiojo rankomis klubo „Budys“ vadovas Kostas Frankas.
Jis vylėsi, kad šios kadencijos miesto valdžia pasirūpins unikaliu paveldu ir neleis jam sunykti galutinai.