„Kad iškart galėtume gauti tokias pačias išmokas kaip kiti, tai tie kiti privalo atsisakyti tokio dydžio. Taip, mes - Lietuva, Latvija, Estija - derybas vedame drauge, taip pat yra dvišaliai pokalbiai su valstybėmis narėmis dėl mūsų bendros pozicijos. Tikiuosi, kad mūsų žemdirbiai gaus daugiau nei siūlo EK, tačiau kažin ar daugiau, nei tikimasi“, - laikraščiui „Latvijas Avize“ sakė ji.
Prezidentė pabrėžė nesutinkanti su Europos Parlamento pasiūlymu dėl žemesnio slenksčio žemės ūkio tiesioginėms išmokoms nustatymo - 65 proc. ES vidutinio lygio, tačiau, kiek tiksliai tai galėtų būti, prognozuoti ji atsisakė.
„Nesutinku, bent 75 proc. reikia, tačiau aš spėlionėmis neužsiimsiu. Galutinį sprendimą balsuodami priims visų valstybių narių vadovai ES taryboje paskutinę naktį“, - sakė ji.
D. Grybauskaitė taip pat pažymėjo, jog paprastai nepasiseka pasiekti teisingo ir vienodo paramos paskirstymo tarp šalių, nes kiekvienas teisingumą ir lygiavertiškumą suvokia skirtingai.
„Reikia suprasti, kad esame prašytojai iš ES biudžeto, iš valstybių, kurios į jį sumoka“, - teigė Prezidentė.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, Lietuva derybose dėl 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos kategoriškai nesutiks su dabar siūlomu finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų mažinimu.
„Tikrai kategoriškai nesutiksime su tuo, kaip dabar yra kol kas paskaičiuota, kaip bus padalinti sanglaudos fondų pinigai atskiroms valstybėms, nes trys Baltijos valstybės dėl pritaikytos mums netinkamos formulės iš tikrųjų ganėtinai stipriai nukentėtų. Lietuva, lyginant su 2007-2013 m. finansine parama, gautų vienu milijardu eurų mažiau“, - sakė Vyriausybės vadovas.
Lietuvos netenkina ES pasiūlymas sieti paramos dydį su bendruoju vidaus produktu. Šiuo metu tarp valstybių narių ir Europos Komisijos vyksta derybos dėl būsimos ES finansinės perspektyvos, kurios turėtų baigtis tik kitais metais.