Seimo teisininkai taip įvertino Seimo vicepirmininko
konservatoriaus Česlovo Stankevičiaus įregistruotą Užsieniečių
nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose
įstatymo projektą, kuris leistų nelietuviškas pavardes asmens
dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis.
Seimo teisininkai tvirtina, kad toks reguliavimas gali
prieštarauti 1999 metų spalio 21 dienos Konstitucinio Teismo
nutarimui, kuriame konstatuota, kad asmens vardas ir pavardė
piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, pagal valstybinės
kalbos rašybos taisykles.
Minėtame nutarime teigiama, kad „jeigu teisės normomis būtų
nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos piliečio
pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik
paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir
sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių,
įstaigų bei organizacijų veikla“.
Taip pat Seimo teisininkai cituoja 2009 metų lapkričio 6 dieną
Konstitucinio Teismo paskelbtą aukščiau minėto nutarimo
išaiškinimą, kuriame teigiama, kad „asmens vardas ir pavardė
Lietuvos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal
tarimą, yra laikomas visiems be išimties piliečiams nepriklausomai
nuo jų tautybės ir kitų požymių“.
Č. Stankevičiaus įregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad
vardas ir pavardė, pirminiame dokumente įrašyti kitos kalbos
lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos išduodamuose dokumentuose
rašomi lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui kitos
kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis.
Vienas sutuoktinių, kurio pavardės forma yra lietuviška,
turėtų teisę pasirinkti nelietuviškos formos kito sutuoktinio
pavardės lietuvišką arba pagal šio įstatymo reikalavimus
nurašomą ar perrašomą nelietuvišką pavardės formą.
Č. Stankevičius jau buvo siūlęs parlamentui leisti
nelietuviškų pavardžių originalią rašybą dokumentuose, panašų
projektą buvo parengusi ir Vyriausybė, tačiau Seimas prieš porą
metų siūlymus atmetė.
Dar kartą nelietuviškų pavardžių rašymą dokumentuose
įteisinti siūlantis parlamentaras sako, jog to reikalauja
pasikeitusi situacija, Lietuvos narystė tarptautinėse bendrijose,
didesnis žmonių judėjimas, migracija. Taip pat Č.Stankevičius
primena, kad toks pavardžių rašymas - ne naujovė, o Lietuvoje buvo
įteisintas dar 1938 metais.
„Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių
organizacijų nare, vykstant asmenų migracijai, daugėjant santuokų
su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimstančių
vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, tampa būtina
užtikrinti nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo
autentiškumą lotyniško pagrindo rašmenimis“, - rašoma pataisos
aiškinamajame rašte.
Pasak Č. Stankevičiaus, iškreipiant nelietuviškos formos vardų
ir pavardžių rašymą perrašant juos lietuviškais rašmenimis,
tokiems asmenims atsiranda begalė problemų bandant įrodyti savo
tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio
nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti
turtinius ir kitus civilinius santykius.
Seimo vicepirmininkas primena, kad lietuvių kalbos kaip
valstybinės kalbos statusas buvo įtvirtintas ir 1922 metų, ir 1938
metų Konstitucijose, kaip ir dabartinėje 1992 metų Konstitucijoje,
tačiau 1938 metais priimtas Pavardžių įstatymas nustatė, kad
„nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos
dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi
jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas
lotyniškas“.
„Tai leidžia preziumuoti, kad jau 1938 metais formavosi
nelietuviškų pavardžių rašymo dokumentuose lotyniško pagrindo
rašmenimis tradicija“, - teigia Č. Stankevičius.