Kas turi teisę knistis po jūsų asmeninius duomenis?

E. Razma dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinėje Teisės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigose. „Atlikdavau ten tarnybinius patikrinimus, atstovaudavau teismuose“, - sako teisininkas ir prisipažįsta, kad buvo didelė trintis su Pasienio pareigūnų profesine sąjunga.

„Jie labai pykdavo, kai būdavo atliekami tarnybiniai patikrinimai dėl jų narių. Nuolat darydavo spaudimą, kad jų nariai labai geri, jų bausti negalima. O man visi buvo lygūs. Jeigu pareigūnas padarė nusižengimą – jis turi būti baudžiamas, nepriklausimai nuo jo buvimo ar nebuvimo profesinės sąjungos nariu“, - sako jis.

E. Razma mano, kad dėl to nepatenkinti profsąjungiečiai pradėjo rinkti apie jį informaciją. Jam pavyko sužinoti, kad pareigūnai, naudodamiesi galimybe prisijungti prie VRM Centrinės duomenų bazės, tikrino jo duomenis. Kam jie juos naudojo – jis nežino.

„Pakrančių apsaugos rinktinės sargybų būrio vyresnioji specialistė Inga Naudžiūnienė tikrino mano Sodros, anketinius duomenis, šeimą. Ištikrino viską, ką tik įmanoma. Savo veiksmus ji motyvavo tuo, kad nežinojo, kaip teisingai rašomas mano vardas“, - pasakoja E. Razma ir sako, kad tai akivaizdus melas. Rinktinėje jis dirbo ne vienerius metus, sąrašuose buvo ir jo vardas, ir pavardė, tad pasitikrinti rašybą buvo galima kur kas paprastesniu keliu, nesijungiant prie slaptų duomenų bazės.

Ta pati moteris tikrino E. Razmos duomenis ne vieną kartą. „Kodėl ji tikrino mano duomenis ir antrą kartą, buvo visiškai neįdomu nei atliekantiems tarnybinį patikrinimą, nei prokuratūrai, - sako jis. - Be manęs ji tikrino aibę pareigūnų ir kitų piliečių, o motyvai būdavo tokie, kad, neva, norėjo sužinoti gimimo datą, kažkokį adresą – dalykus, kuriuos nesunku sužinoti kitais būdais“.

Sužinojęs, kad buvo tikrinamas, E. Razma parašė skundą prokuratūrai, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėto informacijos rinkimo apie asmens privatų gyvenimą ir dokumentų klastojimo. „Kai ji rašė į duomenų bazę, kur reikia nurodyti pagrindą, kodėl tu asmenį tikrini, ji nurodydavo „duomenų patikslinimas“. Koks mano atžvilgiu gali būti duomenų patikslinimas?“, - piktinasi E. Razma.

Prokuratūra skundą atmetė motyvuodama, kad nebuvo padaryta didelės materialinės žalos. „Bet Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad nebūtinai turi būti materialinė žala - gali būti ir nematerialinė. Nematerialinė žala gali būti padaryta ir pačiai valstybei kaip institucijai. Pareigūnas negali piktnaudžiauti jam suteikiamomis teisėmis“, - svarsto E. Razma.

Šį prokuratūros nutarimą E. Razma apskundė Klaipėdos apylinkės teismui. Teisėja Danutė Valošinaitė, išnagrinėjusi jo skundą, pagal 228 straipsnį skundą atmetė, o pagal 167 – „neteisėtas duomenų rinkimas“ – pripažino, kad pareigūnės veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų požymių.

Bet koją pakišo teisėjos netiksliai parinktos formuluotės – tai davė pagrindą jos nuosprendį apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Teisėja viršijo savo įgaliojimus, nes liepė iškelti baudžiamąją bylą – iš tiesų ji negali į įpareigoti prokurorų kelti baudžiamąją bylą, gali tik panaikinti jų nutarimą bylos nekelti, tada jau automatiškai prokurorams tenka bylą kelti.

Remdamasis tuo, kad nusikalstamos veikos požymių jo asmeninius duomenis knaisiojusios pareigūnės veiksmuose vis dėlto buvo, E. Razma vėl kreipėsi į prokuratūrą.

„Iš naujo įsukau tą pačią karuselė, vėl priėjome iki apylinkės teismo. Ta pati byla pakliuvo pas tą pačią teisėją. Bet šį kartą ta teisėja priėmė visiškai kitą nutartį – kad ir pagal 167 straipsnį nėra nusikalstamų veikų požymių“, - sako E. Razma.

„Taip išeina, kad pareigūnai gali bet ką tikrinti ir žiūrėti, - piktinasi jis. - Nors LR Konstitucijos 22 straipsnis ir Žmogaus teisių konvencija sako, kad negalima be pagrindo tikrinti asmens duomenų. Tai pažeidžia gyvenimo privatumą“.

Prokuratūra motyvuoja, kad pareigūnė neatskleidė duomenų tretiesiems asmenims, nors E. Razma mano, kad pareigūnė po jo duomenis knisosi profesinės sąjungos vadovo V. Banel nurodymu. „Bet tą būtų labai sunku įrodyti“, - sako jis. Tačiau jeigu ji būtų duomenis atskleidusi, tuomet jau turėtų būti taikomas kitas Baudžiamojo kodekso straipsnis – 168. E. Razma net neprašė pagal šį straipsnį kelti bylos.

Prokuratūra dar motyvuoja, kad pareigūnei buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ir už tai ji buvo nubausta griežtu papeikimu. Bet, pasak E. Razmos, yra Konstitucinio teismo išaiškinimas dėl drausminės atsakomybės, kuriuo buvo kaip ydingas panaikintas straipsnis, sakantis, kad pareigūnai, padarę administracinės teisės pažeidimą, gali būti atleidžiami nuo administracinės baudžiamosios atsakomybės ir traukiami į drausminę atsakomybę. Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė į drausminę negali būti pakeičiama.

E. Razmos manymu, teisėjai, toje pačioje byloje priėmusiai skirtingas nutartis, galėjo būti padarytas spaudimas iš prokuratūros. „Kad skirtingi teismai gali priimti skirtingas nutartis – būna tokių atvejų. Bet kada ta pati teisėja priima skirtingas nutartis - čia nebent jau buvo daromas spaudimas iš prokuratūros“, - svarsto E. Razma ir prisipažįsta kariaujantis su jo duomenų knaisiotojais jau 3-4 mėnesius.

E. Razma nenuleidžia rankų ir ketina nutartį skųsti aukštesnės instancijos teismui.

„Traktuojama, kad asmeniui nebuvo padaryta didelė žala, - sako jis. - Teisingai – kaip asmuo gali žinoti, kad jam žala buvo padaryta? Kažkas jus patikrino, sužinojo visą jūsų informaciją, perdavė jūsų konkurentams, bet jūs to nežinote. Tada išeina, kad jums nepasisekė, kažkas jūsų nepriėmė dėl jūsų teistumo ar dėl lytinės orientacijos, bet tai įvyko dėl to, kad kažkas perdavė jūsų informaciją. Žala gali būti padaryta, nors žmogus apie ją net nežino“.

Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Grikinaitės, Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinis duomenų bankas apima šių registrų duomenis: Užsieniečių registro; Vidaus reikalų pareigūnų registro; Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro; Nusikalstamų veikų žinybinio registro; Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinio registro; Arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų atpažinimo žymių žinybinio registro.

Centrinis duomenų bankas apima ir Policijos informacinę sistemą (POLIS), susidedančią iš šių Policijos departamento valdomų duomenų bazių: Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro; Prevencinio poveikio priemonių taikymo registro; Policijos registruojamų įvykių registro; Ieškomų transporto priemonių registro; Ieškomų ginklų registro; Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių registro; Ieškomų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registro; Policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, registro; policijos personalo.

Dar į jį įeina Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinės sistemos duomenys.

Kapstytis po slaptus Centrinio duomenų banko duomenis ir juos tvarkyti turi teisę atsakingų institucijų pareigūnai – VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Pasak A. Grikinaitės, asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir teikimą, gavimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus, t. y. asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik tada, kai duomenų subjektas duoda sutikimą arba kai pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis. Nesant asmens sutikimo, arba kai pareigūnas nėra gavęs įpareigojimo tvarkyti duomenis, asmens duomenys negali būti tvarkomi.

„Asmens duomenų gavimas siekiant patikslinti asmens duomenis gali būti teisėtas tikslas, jei šių duomenų gavimui yra teisinis pagrindas, pvz., darbuotojas atlieka teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, kurioms tinkamai įvykdyti šie asmens duomenys yra būtini. Asmens duomenys negali būti gaunami siekiant patenkinti smalsumą“, - sako A. Grikinaitė.

Neteisėtas asmens duomenų tvarkymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šį pažeidimą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Taip pat asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinės ir neturtinės žalos dydį nustato teismas.

Kiekvienas pilietis turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir su tuo, kaip jie yra tvarkomi. Kilus įtarimui ar tiesiog iš smalsumo asmuo gali kreiptis į VRM Informatikos ir ryšių departamentą, ir sužinoti, kas ir kokiu tikslu tikrino jo duomenis.

„Duomenų subjektas, pateikęs duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus“, - aiškina A. Grikinaitė.

Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos.

Duomenų subjekto prašymu tokio duomenys turi būti pateikiami raštu.

Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus.