Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Birželio 14-ąją, ketvirtadienį, Seime buvo atidaryta ekspozicija - „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940-1958 m.“.
Iškilmingas Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimas buvo surengtas Seimo Kovo 11-osios salėje. Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje iškelta Valstybės vėliava.
Vėliau genocido ir teroro aukos buvo pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje, prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
Šv. Mišios pavakare aukojamos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Birželio 15-ąją, penktadienį, Ūtos kaime, Varėnos rajone, žūties vietoje bus pagerbtas pirmosios 1940-ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, tuometės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko atminimas. Prie jo kapo Perlojoje, Varėnos rajone, bus dedama gėlių ir aukojamos šv. Mišios Perlojos bažnyčioje.
Tą pačią dieną Parlamento galerijoje bus pristatytas fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotografijų albumas „Laisvės paženklinti“.
Minėjimas Varėnoje
Geležinkelio atkarpa Varšuva-Sankt Peterburgas - tai ne tik Varėnos miesto pradžios centras, bet ir įrankis, kuriuo Sovietų sąjunga naudojosi tremdama Lietuvos gyventojus.
Varėnoje tragiškųjų įvykių metinių minėjimas tradiciškai prasidėjo šventomis mišiomis, kurias Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje aukojo klebonas Justinas Aleknavičius. Mišių metu prisimenant tremtyje žuvusiuosius ir kentėjusius Lietuvos piliečius, susirinkusiųjų maldos, bent trumpam užgožė šią dieną tokį skambų prieš septyniasdešimt vienerius metus gaudusių garvežių aidą.
Po šv. mišių minėjimo dalyviams žengiant link tremtinių atminimui skirto paminklo, esančio šalia Varėnos geležinkelio stoties, susiformavo eisena, kurioje dalyvavo ne tik Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, vadovaujami Varėnos skyriaus pirmininko Vytauto Kaziulionio, bet ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos Varėnos skyrius, vedamas Mariaus Galinio.
Eisenos dalyviams, nešiniems trispalvėmis bei tautiškumą ir patriotiškumą propaguojančią atributiką, pasiekus tremtinių atminimo paminklą, buvo sakomos kalbos. Dar kart priminus tremties istoriją, uždegtos atminimo žvakės ir paliktos gėlės šalia paminklo. Nuo šio paminklo eisena pajudėjo link buvusio NKVD pastato vietos, šalia kurios pastatytas kryžius atminti ten kalintiems ir kankintiems pasipriešinimo dalyviams.