Politikas įteikė pareiškimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl N. Cooperio paskyrimo bankroto administratoriumi teisėtumo. P. Gražulis dar prieš teismo posėdį apgailestavo, kad supranta, jog nieko nepeš. Mat, Ūkio ministerija jau panaikino teisinę normą, atvėrusią duris lietuviškai nemokančiam N. Cooperiui administruoti bankrutuojančią Lietuvos įmonę, „Snoro“ banką.
Bet P. Gražulio baimė kol kas nepasitvirtino: administracinis teismas bylą pripažino esant sudėtinga, žadėjo įsigilinti į situaciją ir sprendimą paskelbti po savaitės. Tada ir paaiškės, ar N. Cooperis teisėtai atsisėdo į bankroto administratoriaus kėdę ir ar gali tikėtis didelio atlyginimo.
Ketvirtadienį Lietuvos vyriausias administracinis teismas svarstė Seimo nario Petro Gražulio prašymą panaikinti. Dar praėjusių metų pabaigoje P. Gražulis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Ūkio ministro 2012 m. gruodžio 1 d. įsakymą, pagal kurį buvo suteikta galimybė bankroto administravimo paslaugas teikti „Zolfo Cooper“ vyresniajam partneriui N. Cooperiui.
Parlamentaras tvirtino, kad leidimas teikti bankroto administratoriaus paslaugas Lietuvoje asmenims, kurie visiškai nemoka valstybinės kalbos ir nėra gerai susipažinę su Lietuvos įstatymais ir kitais Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto procesus, prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir Įmonių bankroto bei Valstybinės kalbos įstatymų nuostatoms.
Į teismo posėdį antradienį atvyko P. Gražulis, jo advokatas Dainius Staniulis, atsakovai – Ūkio ministerijos atstovai Lina Lukoševičiūtė ir Žydrūnas Paškauskas.
Retas atvejis Lietuvos ir gal pasaulio teismų istorijoje: teisminiai ginčai prasidėjo be teisėjo ir sekretorės. Penkių teisėjų kolegija vėlavo apie 25 minutes, per tą laiką, neturėdamos ką veikti, abi ginčininkų pusės išdėstė savo argumentus, kuriuos tik pakartojo teisėjams atvykus.
Teisiniu požiūriu situacija buvo kebli: reikėjo nuspręsti, ar teisėtas yra Ūkio ministro pasirašytas norminis aktas, kurio jau nebėra, jį panaikino tas pats ministras. Praėjusių metų lapkritį buvo pasirašytas Ūkio ministro įsakymas, pagal kurį, remiantis ES Paslaugų direktyva, verstis bankroto administravimu gali bet kurios ES šalies pilietis, turintis teisinių paslaugų licenciją.
Remiantis šiuo įsakymu, teismas ir paskyrė „Snoro“ bankroto administratoriumi britą N. Cooperį.
Tačiau šių metų kovo mėnesį Ūkio ministras atšaukė norminį aktą, suteikiantį teisę verstis bankroto administravimą lietuvių kalbos nemokantiems asmenims, nes Seimas priėmė Įmonių bankroto pataisas.
„Formaliai viskas teisiškai sutvarkyta taip, kad N. Cooperis galėtų semtis milijonus sau ir savo komandai iš valstybės biudžeto. Vyriausybė sudarė jam išskirtines sąlygas tapti bankroto administratoriumi, bet kai aš kreipiausi į Konstitucinį teismą, Ūkio ministerija savo įsakymą skubiai atšaukė. Dabar administracinis teismas paskelbs, kad byla ne jo kompetencijoje ir baigtas kriukis“, – apgailestavo radikalumu pasižymintis Seimo narys.
Ūkio ministerijos atstovai to ir siekė. L. Lukoševičiūtė pabrėžė, kad administracinis teismas tik nustato, ar priimti sprendimai nepažeidžia viešojo administravimo sritį reglamentuojančių įstatymų. Politiniai ir ekonominiai bylos motyvai – ne administracinio teismo kompetencija.
„Ūkio ministerija nesukūrė jokios naujos teisinės normos, veikė pagal galiojančius įstatymus. Kai šiais metais Seimas pakeitė Bankroto įstatymą, ministras atšaukė nutarimą, leidžiantį administruoti bankrutuojančias įmones ES licenciją turintiems asmenims, nors jie ir nemoka lietuvių kalbos“, – paaiškino L. Lukoševičiūtė.
P. Gražulio advokatas D. Staniulis prašė teismo nagrinėti bylą, nes reikia ginti viešąjį interesą, teisingumo laukia dešimtys tūkstančių pinigus praradusių kreditorių.
Pats P. Gražulis teigė atidžiai išstudijavęs „Snoro“ banko žlugimą tyrusios Seimo komisijos medžiagą ir įsitikinęs, jog „Snoras“ buvo mokus bankas, galėjęs toliau veikti, su juo susidorota iš politinių paskatų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad byla yra sudėtinga, reikia įsigilinti į aplinkybes ir šalių pateiktus argumentus, todėl nutartį atidėjo savaitei.
Nors pats N. Cooperis teigė kol kas negavęs nė lito atlyginimo, jo komanda jau spėjo gerokai palengvinti Lietuvos valstybės kišenę. Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas „Snoro” bankroto administratoriui iki balandžio pabaigos skyrė 6,771 mln. litų – aštuonis kartus mažiau, negu prašė N.Cooperis. Jis prašė teismo patvirtinti 57,198 mln. litų sąmatą trijų mėnesių, skaičiuojant nuo kovo 7 dienos, išlaidoms padengti.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje teismas „Snoro” bankroto administratoriui buvo patvirtinęs beveik 61 mln. litų trijų mėnesių sąmatą, kurios lėšos buvo skirtos administravimo išlaidoms ir samdomiems konsultantams.
Atlyginimą N. Cooperiui turėtų skirti kreditorių komitetas kitą savaitę.
Antradienį „Siemens“ arenoje vyko pirmasis „Snoro“ kreditorių susirinkimas. Jo metu paaiškėjus, kad banko bankroto tvarką jau iš anksto nustatė valstybinis Investicijų fondas, smulkieji kreditoriai pasijuto apgauti, šaukė, pašoko iš vietų, juos puolė tramdyti N. Cooperio apsaugininkai.