Aukščiausi „moralinės atsakomybės standartai” taip klesti, kad net gražu žiūrėti!
Kone kasdien į viešumą prasprūsta po naujieną apie aplinkos viceministro, politinio perėjūno, o nūnai liberalcentristo S. Šriūbėno išskirtinius gabumus.
Manėte, kad sugebėjimai taip rekonstruoti sostinės Gedimino prospektą, kad jį vėl reikėtų remontuoti, plytelės dingtų, o remonto kontrolieriaus turtai pagausėtų kaip pasakoje – vieninteliai?
Toli gražu ne. Šis ponas – ir tikras nekilnojamojo turto operacijų virtuozas, primenantis karalių, kuris paversdavo auksu viską, prie ko prisiliesdavo.
Prisiminkime kad ir supersėkmingą šio buvusio įtakingo savivaldybės veikėjo operaciją, kai butą su žeme jis nupirko už 350 tūkst. litų, o po dviejų savaičių pardavė daugiau nei dvigubai brangiau.
Viena smulkmena: bendrovė, iš kurios S. Šriūbėnas pirko tą butą, minima kaip jo proteguota – tai atsispindi ir prokuratūros tyrime.
Kad ir kaip būtų, Šriūbėnų šeima sugebėjo sukaupti tiek pinigų ir nekilnojamojo turto, kad dėl jų atitikties oficialioms deklaracijoms mokesčių prievaizdai pradėjo tyrimą.
Bet nesnaudžia ir stebukladario gynėjai. Aplinkos ministras G. Kazlauskas iškart spėjo pareikšti, jog nemato jokio pagrindo net suabejoti viceministro patikimumu, nors apie sandorius (ar sandėrius) su juo nepersimetęs nė žodeliu.
S. Šriūbėno vadas pagal partinę liniją A. Valinskas – konkretesnis. Anot jo, bendražygis bus kaltas, jei nustatys oficialūs tyrimai, o kol kas visa tai – tik politinių priešų pramanai.
Įdomu, ko taip sujudo liberalcentristai: dėl partinio solidarumo ar dėl kokių nors apčiuopiamesnių bendrų reikalų?