Tyrimą atlikę Audito komiteto nariai pripažino, jog išvystos piktžaizdės privertė kreiptis į Valstybės kontrolę. Prašoma išgliaudyti ir Tytuvėnų ansamblio, ir ne mažiau mįslingai Labanoro bažnyčią nusiaubusio gaisro paslaptis.
„Tytuvėnai paliko labai slogų įspūdį, negalėjome net patekti į visas patalpas, – „Lietuvos rytui” sakė vakar sprendimą pasirašiusi Seimo Audito komiteto vadovė Loreta Graužinienė. – Keisčiausia, kad čia šeimininkaujantis neaiškus veikėjas Pranas Jurkaitis gali nebaudžiamas šokdinti ir visą valstybę.”
Komiteto narys Naglis Puteikis situaciją įvertino dar griežčiau: „Tas pats veikėjas panaudojo milžiniškus pinigus, sukūreno vertybes, o po to pats likviduoja padarinius. Kitaip nei pasityčiojimu iš valstybės to nepavadinsi.”
Įtarimai tik sustiprėjo
Gaisro nusiaubtame Tytuvėnų ansamblyje apsilankę Audito komiteto nariai negavo atsakymų nė į vieną klausimą dėl to, kodėl į visą parą stebimą pultą nebuvo įjungta priešgaisrinė signalizacija, dėl gaisro padariniams likviduoti Vyriausybės skirtų 200 tūkstančių litų panaudojimo.
Tytuvėnų piligrimų centrui vadovaujantis Kelmės savivaldybės veikėjų statytinis P.Jurkaitis atsakinėjo itin įžūliai: „Dar kartą aiškinu... Ne, jūs nesuprantate...”
L. Graužinienė sakė, kad komitetui vėliau buvo pateikti prašyti dokumentai, bet įtarimų nesumažėjo: „Aš asmeniškai nedirbčiau su tokiu atsakomybės nejaučiančiu veikėju kaip P.Jurkaitis. Išvysti faktai ir nuojauta man kužda – čia labai nešvarus reikalas.”
Auditoriai nutarė, kad būtina griežtinti kultūros vertybių apsaugą ir kontrolę, o Vyriausybės vadovui siūlys susitikti su Bažnyčios hierarchais, kad šie labiau rūpintųsi jiems patikėtais neįkainojamais pastatais ir juose esančiomis kultūros bei meno vertybėmis.
Mįslių užminė sąmata
L. Graužinienė stebėjosi, kad tytuvėniškiai gaisro padariniams likviduoti samdė restauravimu užsiimančią įmonę. Parlamentarės manymu, toks sprendimas yra neūkiškumo požymis: „Juk restauratoriai dirba kitais įkainiais.”
Piligrimų centras nelaimės padarinių likviduotoją įmonę „Restauracija” viešojo pirkimo būdu pasirinko šių metų sausio 26-ąją. Kaip tik tą naktį ir kilo siaubingas gaisras.
Kelmės tarybos narys Egidijus Ūksas atkreipė dėmesį, kad konkursą laimėjusi bendrovė „Restauracija” darbus perleido subrangovei – Kelmės tarybos nario Petro Račkausko įmonei „Agrotech”. Ši savo darbą įvertino lygiai tiek, kiek pinigų paskyrė Vyriausybė – 200 tūkstančių litų.
„Įdomiausia, kad konkurso laimėtojai oficialiai negavo nė cento – visi pinigai atiteko P.Račkausko bendrovei. Neregėtas altruizmas: dalyvauti konkurse be jokios naudos”, – stebėjosi politikas.
Parlamentarą N. Puteikį nustebino, su kokiu apetitu iki cento panaudota visa valstybės skirta parama: „Neabejoju, kad ši šutvė taip pat būtų išsidalijusi ir penkiskart didesnę sumą – milijoną litų.”
Gali tekti grąžinti paramą
Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną buvo apdraudusios skirtingos draudimo įmonės. Dėl smarkiai apgadintos bažnyčios problemų neiškilo – bendrovė „PZU Lietuva” jau pervedė 750 tūkstančių litų išmoką.
Prieš nelaimę už 10 milijonų litų suremontuotas vienuolynas buvo apdraustas bendrovėje „Gjensidige”. Draudikai apskaičiavo, kad nuostoliai sieks apie 2 milijonus litų, bet skirti išmokos neskuba – laukiama išvadų dėl gaisro priežasties.
Vienuolyne buvo įrengta itin šiuolaikiška priešgaisrinė signalizacija. Ji nebuvo įjungta į visą parą stebimą punktą, nors paramą skiriantys ES fondai to reikalauja. Kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, neaišku, ar signalizacija apskritai buvo įjungta.
Paaiškėjus, kad gaisras ansamblyje kilo dėl valdytojų kaltės, ES fondams teks sugrąžinti visą skirtą paramą.