Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas spėjo, jog buvę
„Snoro“ akcininkai žinią apie „Snoro“ atžvilgiu planuojamus
veiksmus gavo savaitgalį prieš atitinkamą dienraščio „Lietuvos
rytas“ publikaciją, lapkričio 12-13 dienomis, rodo paviešinta
V. Vasiliausko liudijimo Antikorupcijos komisijai stenograma.
Lapkričio 15 dieną prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus
banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra
„lietuviškas bankas“. „Snoras“ valdė daugiau nei trečdalį
„Lietuvos ryto“ akcijų.
Taip pat komisijai V. Vasiliauskas patvirtino, jog staigių
veiksmų prieš „Snorą“ imtasi pamačius, jog iš banko masiškai
išvedami pinigai. Jis tvirtino, jog dalis jų keliavo asmenims,
susijusiems su akcininkais, tačiau po publikacijos dienraštyje
indėlius atsiimti suskubo ir žmonės.
„Lapkričio 16 dieną gyventojų indėlių sumažėjo daugiau kaip
30 mln. litų, o tai buvo antras per visą istoriją tokio dydžio
išėjimas. Dėl to mes ir staigiai taip reagavom“, - komisijai sakė
V. Vasiliauskas.
Tuo tarpu galimai su akcininkais susijusiems asmenims, pasak
V. Vasiliausko, buvo pervesta apie 20 mln. litų, nors komisijos nariai
pastebėjo, jog anksčiau, uždarame Biudžeto ir finansų komiteto
posėdyje jis pateikęs kitą skaičių - 50 mln. litų. Klausiamas,
kodėl pateikė skirtingus skaičius, Lietuvos banko vadovas sakė,
jog tikslias sumas nustatys tik ikiteisminis tyrimas.
Banko vadovas sakė esąs įsitikinęs, jog „Snoro“ akcininkai
apie planuojamą operaciją sužinojo savaitgalį, nes dar
penktadienį su abiem, Raimondu Baranausku ir Vladimiru Antonovu, jis
buvo susitikęs.
„Savaitgalį, turiu omeny lapkričio 12-13 dienas. Kodėl aš taip
galvoju? Lapkričio 11 dieną, berods, turėjome valdybos posėdį,
kuriame sprendėme klausimą dėl termino strateginiam investuotojui
atvesti pratęsimo. Ir tame posėdyje dalyvavo abu akcininkai,
V.Antonovas ir R.Baranauskas. Jeigu jie būtų žinoję, aš manau,
jie tikrai nebūtų pasirodę. Ir to posėdžio metu mes sutarėme,
kad kitą savaitę bus kitas susitikimas, (...) iš jų pusės buvo
patikinimas, kad jie būtinai dalyvaus“, - komisijai sakė
V. Vasiliauskas.
„Aišku, jie galėjo blefuoti, bet aš labai abejoju, nes tiesiog
dėliojasi, tai, manau, bent iki lapkričio 11 dienos jie tikrai tos
informacijos neturėjo. Mano įsitikinimu, jie sužinojo prieš
savaitgalį ar savaitgalio metu todėl, kad lapkričio 14 dieną aš
gavau Baranausko skambutį, ir jis paprašė susitikimo su manimi 15
dieną, paskui, kai išėjo publikacija, aš gavau jo skambutį, kad,
žinote, nesusitiksime, aš planinėje komandiruotėje nuo
pirmadienio“, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Jis patvirtino, jog Lietuvos bankas tyrimą dėl „Snoro“ pradėjo
birželio 9 dieną, banke apie tai žinojo apie dešimt žmonių.
V.Vasiliauskas sakė esąs tikras, jog informaciją nutekino ne jie,
pažymėdamas, jog nuo birželio iki lapkričio ji į viešumą nebuvo
patekusi, o nutekėjo perduota teisėsaugai. Taip pat jis patvirtino,
jog dėl „Snoro“ tam tikra informacija jau nuo birželio buvo žinoma
ir FNTT, tačiau tvirtino jog šiai institucijai teikiama informacija
buvo epizodinė.
„Aš tikras dėl savo žmonių, kaip bebūtų gaila, bet, deja,
informacija nutekėjo po to, kai mes atidavėm informaciją
teisėsaugos institucijoms“, - sakė V. Vasiliauskas.
Antikorupcijos komisija tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo
aplinkybių pradėjo, kai vasario 15 dieną tarnybos direktorių
Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą tuometinis
vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido, prieš tai
panaikinęs jų leidimus dirbti su slapta informacija.
Ministras įsakymus pasirašė gavęs VSD informaciją apie šių
pareigūnų tyrimus poligrafu, kurie atlikti aiškinantis, kas galėjo
atskleisti informaciją apie teisėsaugos veiksmus dėl banko
„Snoras“.