Deklaracijos išduoda ir rietenas dėl žemės

Už kiekvieną uždelstą dieną – po 1 proc. visų išmokų. Toks praradimas laukia ūkininkų, kurie šiandien nebesuskubs deklaruoti pasėlių ar žemės ūkio naudmenų tiesioginėms išmokoms gauti.

Toks pat likimas laukia ir tų žemdirbių, kurie teikia paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones.

Uždelsusiems dar skirta laiko iki liepos 10-osios. Tačiau dalyvaujantiems ekologinio ūkininkavimo programoje pagal KPP priemones šiandien jau paskutinė diena: jiems baigėsi ir papildomas deklaravimo laikas.

Deklaruoti dirbamos žemės plotus, kaip ir ganyklas, reikia tiems žemės ūkyje besidarbuojantiems žmonėms, kurie siekia tiesioginių išmokų, o kartu – ir paramos pagal KPP priemones. Nedeklaravus žemės paramos gauti neįmanoma.

Pastaruoju metu deklaracijoms užpildyti sugaištama vis mažiau laiko, mat pakanka vienos elektroninės paraiškos ir tiesioginėms išmokoms, ir KPP paramai gauti pagal tam tikras programas, pavyzdžiui, „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas”, „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas”.

Pastarosios programos yra numatytos KPP priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”.

Taip pat viena paraiška pildoma, jei kartu su tiesioginėmis išmokomis paramos prašoma pagal KPP priemones „Natura 2000 išmokos” ar „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”.

Vienos paraiškos pakanka ir tuomet, jei dalyvaujama KPP priemonėje „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”.

Pildant elektroninę paraišką elektroninėje duomenų bazėje nubraižomas ir deklaruojamas laukas ir nurodoma, kokios paramos prašoma.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) – Žemės ūkio ministerijai pavaldi institucija. Ji renka paraiškas, o kartu su jomis suplūsta visi duomenys, susiję su žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimu.

„Šios savaitės pradžioje paraiškas buvo pateikę apie 130 tūkst. ūkininkų. Tikėtina, kad šiemet iš viso jų bus sulaukta mažiau nei pernai – apie 150 tūkst.

Pernai jų būta apie 168 tūkst.”, – sakė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotoja Birutė Martuzevičiūtė.

Paraiškų po truputį mažėja kasmet. 2004-aisiais, kai Lietuvos žemdirbiai pradėjo gauti tiesioginių išmokų ir dalyvauti KPP programose, jų buvo pateikta net 237 tūkst.

Paramos prašančių žmonių mažėja, užtat ūkiai pamažu stambėja. Didėja ir dirbamos žemės plotai. 2004-aisiais jos buvo deklaruota apie 2,58 mln., pernai – apie 2,73 mln. hektarų. Manoma, kad šiemet žemės plotai dar padidės, nes smulkieji žemės savininkai savo nuosavybę patikėjo tvarkyti stambiesiems.

Šie metai – pirmieji, kai tiesioginės išmokos už pievas ir prižiūrimas ganyklas bus mokamos tik tiems ūkininkams, kurie laiko gyvulių, naminių paukščių ar turi dirbamos žemės.

„Žmonės, kurie nebeaugina gyvulių, negalėtų gauti tiesioginių išmokų, todėl dauguma jų žemės sklypus išnuomojo”, – kalbėjo B. Martuzevičiūtė.

Žemdirbiai, deklaruodami pievas bei ganyklas ir siekdami išmokų pagal KPP programą „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, gyvulių privalėjo turėti ir ankstesniais metais.

Numatyta, kad šiuo metu ir tiesioginių išmokų siekiantis žmogus turi laikyti tiek gyvulių, kad 1 hektarui žemės jų tektų ne mažiau kaip 0,1 sąlyginio vieneto. Pavyzdžiui, deklaruojant 10 hektarų žemės ūkyje turi būti auginama 1 karvė arba 10 avių.

Žmonės, kurie deklaruos žemės ūkio naudmenas, bet jų ūkyje nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos nebus auginama gyvulių, pažeis Geros agrarinės ir aplinkosaugos (GAAB) reikalavimus, todėl netruks sulaukti sankcijų.

Ūkininkams tenka atsižvelgti ir į tai, kad siekiant ne tik tiesioginių išmokų, bet ir paramos pagal tam tikras KPP priemones yra nustatytos tam tikros gyvulių ir turimos žemės kiekio proporcijos, pavyzdžiui, parama ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse teikiama, jei 2 ha žemės tenka ne mažiau kaip 1 karvė.

„Kiekviena KPP priemonė turi skirtingas metodikas, ūkininkams visa tai perprasti nėra paprasta. Atrodytų, deklaruojamas tas pat laukas, tas pats gyvulių skaičius, bet, atsižvelgiant į skirtingas metodikas, gaunamos ir skirtingos išmokos”, – aiškino B. Martuzevičiūtė.

„Pats sunkiausias ūkininkams darbas anksčiau būdavo nubraižyti žemėlapyje laukus.

Šiuo metu elektroninėje deklaracijoje tai padaryti nėra sudėtinga. Juk pildydami paraiškas ir braižydami laukus žmonės joje mato ir praėjusių metų paraiškų duomenis, ir kaimyninius laukus”, – sakė B. Martuzevičiūtė.

Deklaruojamų laukų ribas dažnas ūkininkas kone kasmet turi keisti, nes sunkumų jiems sukelia žemės nuoma. Mat žmonės, ypač vyresnio amžiaus, žemę paprastai išnuomoja metams. Po to ją arba pernuomoja didesnę kainą pasiūliusiems ūkininkams, arba apskritai atsisako nuomoti.

Pasak B. Martuzevičiūtės, deklaracijos yra ir tam tikras ginčų dėl žemės veidrodis. Jame atsispindi ir giminių nesutarimai, ir ginčai dėl nuosavybės. Pasitaiko, kad tas pat žemės sklypas būna išnuomotas keliems ūkininkams.

Deklaracijose atsispindi ir žemės reformos klaidos: kartais tą patį lauką deklaruoja net keli asmenys.

„Šiemet jau yra apie 600 dvigubų deklaracijų. Ginčus, kurių neįveikia patys žemės savininkai, seniūnijų ar savivaldybių specialistai, tenka narplioti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojams”, – kalbėjo B. Martuzevičiūtė.

Lietuva dar stodama į Europos Sąjungą (ES) turėjo sukurti keletą duomenų bazių: žemės ūkio valdų registrą, ūkinių gyvūnų registrą ir kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę. Pastarosios reikia administracinei deklaruotų sklypų patikrai atlikti.

ŽŪIKVC tokią elektroninę bazę pradėjo kurti 2002-ųjų rudenį, o nuo 2005 metų pradėta galvoti ir apie tai, kaip juose elektroniniu būdu nubraižyti pasėlių laukus.

Nors daugelyje Europos šalių ir anuomet, ir šiuo metu deklaruojamos žemės ribos vis dar žymimos popieriniuose žemėlapiuose.

Anot B. Martuzevičiūtės, mūsų šalyje buvo pasirinkta kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė – vadinamųjų blokų modelis. Dauguma ES šalių tam naudoja kadastrinių matavimų registrą, tačiau Lietuvoje jis tam nėra tinkamas.

Žemės reforma nėra baigta, dalies sklypų matmenys registre tėra apytiksliai. Todėl pastaraisiais metais ūkininkai pradėjo daryti sklypų geodezinius matavimus, kad išvengtų nesusipratimų siekdami tiesioginių išmokų ar paramos pagal KPP programas.

„Blokai buvo kuriami atsižvelgiant į natūralias (gamtines) ribas, pavyzdžiui, kelius, upelius, melioracijos griovius, miškus. Ir kiekvienam jų buvo suteiktas unikalus kodas, kurį nurodo ūkininkai, deklaruodami savo laukus”, – aiškino pašnekovė.

Šiais metais kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė buvo atnaujinta atsižvelgus į ES auditorių pastabas. Šiuo metu deklaruojami žemės sklypai lyginami su kelerių metų ortofotografiniais žemėlapiais.

„Per pastaruosius metus sukūrėme ypač gerą paraiškų priėmimo informacinę sistemą, kuria galime pagrįstai didžiuotis. Nė viena kita ES valstybė nėra pasiekusi tokios pažangos”, – pasidžiaugė B. Martuzevičiūtė.

Jos privalumas, kad iš karto, teikiant paraiškas, fiksuojamos klaidos, jei, pavyzdžiui, ūkininkų deklaruoti žemės sklypai dengia vienas kitą ar kerta kontrolinio sklypo ribas.

Taip pat sistema sudaro galimybę iš karto patikrinti, ar pareiškėjas gali dalyvauti atitinkamose KPP programose, pavyzdžiui, siekti išmokų už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse arba pagal „Natūra 2000 išmokos” priemonę.

Nors žemės ūkio naudmenos ir pasėliai siekiant tiesioginių išmokų ir dalyvaujant KPP programose deklaruojami jau aštuonerius metus, vis dėlto dar yra sunkumų, kurie ūkininkams kainuoja ir nervų, ir gaišaties.

„Turime problemų, kurių nesupranta nei kitos ES šalys, nei Europos Komisija.

Tai – apleista valstybinė žemė, kuri grąžinama ūkininkams”, – sakė pašnekovė.

Per daugybę metų, kol jos nelietė nei plūgai, nei žoliapjovės, ji apžėlė menkaverčiais berželiais, drebulėmis ar krūmais. Už ją ūkininkai nebūtų galėję gauti jokių išmokų, todėl ši žemė kontrolinių sklypų žemėlapiuose buvo padalyta į atskirus blokus.

Dabar ūkininkai tą žemę atsiėmė, išnaikino medelius, įdirbo žemę ir norėtų ją dirbti ir gauti išmokų, tačiau jų paraiškos stringa, nes administruoti tokias paraiškas yra gana sudėtinga.

„Nors sklypuose nelieka nei medelio, taip paprastai imti ir pakoreguoti blokų negalime”, – aiškino B. Martuzevičiūtė.

Nors ūkininkai ir anksti pateikia sklypų deklaraciją, paraiškos administravimas įstringa. Procesas trunka tol, kol NMA atlieka patikrą vietoje, išmatuoja sklypus, o Žemės ūkio ministerijos komisija nusprendžia, kad galima pakoreguoti kontrolinį žemės sklypą.

„Šiuo metu dar yra prieš metus pateiktų paraiškų, kurios vis dar administruojamos”, – sakė B. Martuzevičiūtė.

Viešoji įstaiga Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras buvo įkurta 1997 metais. Dar po poros metų Lietuvoje buvo pradėta deklaruoti dirbamą žemę. Per pirmuosius žemės deklaravimo metus minėtai įstaigai buvo pateikta 43 tūkst. paraiškų.

„Tuo metu dar nebuvo nei deklaruojamų sklypų žemėlapių, nei tiesioginių išmokų. Tačiau rengiantis stoti į ES deklaravimo treniruočių jau reikėjo”, – pasakojo B. Martuzevičiūtė.

2002-aisiais viešoji įstaiga buvo reorganizuota, o Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo plėtros centras tapo pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Tais pačiais metais buvo pradėti kurti kontroliniai deklaruojamų žemės sklypų žemėlapiai. 2004-aisiais, įstojus į ES, jie buvo pateikiami kartu su paraiška tiesioginėms išmokoms gauti.

Žemėlapiai, kurių kasmet prireikdavo net 800 tūkst., buvo spausdinami ant popieriaus ir išvežiojami po visas Lietuvos savivaldybes, kad ūkininkai juose galėtų nubraižyti savo deklaruojamus laukus.

Pats deklaravimo procesas taip pat buvo sudėtingas, todėl atsirado ir daug pažangesnės – elektroninės paraiškų priėmimo informacinės sistemos poreikis.

(Parengta bendradarbiaujant su ŽŪM, Užs. Nr. 12K615-5)