Advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius I. Vėgėlė,
pats buvęs vienas iš Krikščionių demokratų partijos vadovų
prieš susijungimą su Tėvynės Sąjunga, mano, kad minėtas
įstatymas gali prieštarauti ES direktyvai, nustatančiai pareigą
taikyti viešųjų pirkimų procedūras asmenims, kurių veikla
didžia dalimi finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.
„Nenormalu, kad ugdymo ar gydymo įstaigos ir visi kiti vieši
subjektai visa apimtimi taiko viešųjų pirkimų procedūras, o
partijoms šis reikalavimas panaikintas. Priimdamas tokias įstatymo
pataisas, Seimas, kurį sudaro politinių partijų atstovai, pamynė
konstitucinius lygiateisiškumo, teisinės valstybės bei atvirumo
visuomenei principus, tuo pačiu pažeidė įsipareigojimus Europos
Sąjungai. Būtent dėl pastarojo pažeidimo yra pateiktas skundas
Europos Komisijai“, - teigia I. Vėgėlė.
Seimas kovo pabaigoje, atmesdamas rezidentės Dalios
Grybauskaitės veto, nusprendė, kad politinių partijų ir politinių
kampanijų vykdomiems pirkimams nebus taikomos Viešųjų pirkimų
įstatymo nuostatos.
Seimo narių neįtikino šalies vadovės argumentai, kad tokios
pataisos pažeistų Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą,
todėl sukeltų grėsmę Lietuvai sulaukti rimtų Europos Sąjungos
institucijų sankcijų.
Šalies vadovė įstatymą į Seimą grąžino su savo pasiūlymu,
kuris partijoms būtų leidęs neorganizuoti viešųjų pirkimų tik
tuomet, kai politinės kampanijos vykdymo tikslais perkamos reklamos,
leidybos ir spausdinimo paslaugos. Pasak šalies vadovės, tai būtų
užkirtę kelią pavojui, kad viešųjų pirkimų procedūros
trukdytų partijoms politinės kampanijos metu.
Viešųjų pirkimų įstatymą parlamentarai pakeitė po to, kai
uždraudus verslui remti partijas, biudžeto dotacijos dalis taps
pagrindiniu partijų finansavimo šaltiniu. Nuo sausio įsigaliojusios
pataisos draudžia partijoms priimti fizinių ir juridinių asmenų
aukas, o politinės kampanijos dalyviams leidžia priimti tik fizinių
asmenų aukas.