Užtat belgų aistruoliai išliko ramūs ir racionalūs: gavo 3 tūkstančius eurų iš olandų ir dabar palaiko kaimyninės šalies rinktinę, dar nepraradusią paskutinės vilties prasimušti į atkrintamąsias varžybas.
Geriausi Lietuvos futbolininkai į Lenkiją ir Ukrainą taip pat neprasimušė.
Galbūt ir mūsų balsus įmanoma kam nors parduoti? Per vėlu – jie jau atiduoti už dyką ar bent pusvelčiui.
Antai Seimo pirmininkė I. Degutienė, pasirodo, esanti Lenkijos rinktinės gerbėja. Bent taip galėjo pasirodyti iš jos rypavimų, kad lenkai galėjo išplėšti pergalę iš rusų, o ne vien lygiąsias.
Maža to: politikė dar prisipažino palaikanti ir pirmenybių favorite pripažįstamą Vokietiją.
Reikia sutikti, jog šios konservatorės politinė uoslė nebloga – pareikšti paramą dėl tautinių mažumų purkštaujantiems kaimynams ar Europos ekonomikos lyderiams tikrai ne pro šalį. Gaila, kad futbolo atžvilgiu mūsų užsienio politikos gairės visiškai nesuderintos.
Mat kol Seimo pirmininkė gniaužė kumščius už vokiečius, premjeras A.Kubilius užvakar raukėsi Nyderlandų ambasadoriaus rezidencijoje, kai M. Gomezas siuntė kamuolį į oranžinių vartus.
Kita vertus, Vyriausybės vadovą galima suprasti. Galbūt Vokietijos ambasadorius nesurengė tokios įspūdingos peržiūros, o pas olandus buvo galima ir išgerti, ir užkąsti.
Kad ir kaip būtų, vienybės mūsų šalies vadovams šį kartą tikrai pristigo.
Tačiau dar nevėlu, čempionatas baigsis tik liepos 1-ąją. Galėtų, pavyzdžiui, prezidentė paskelbti aukcioną ir parduoti Lietuvos sirgalių palaikymą kokiai nors rinktinei. Vis būtų šiokia tokia paspirtis skylėtam biudžetui.