Tuomet italas nusprendė būtinai aplankyti iki tol mažai žinomą šalį. 38-erių A. Marinetti iš pradžių į Vilnių užsuko kelioms dienoms.
Po poros metų jis čia praleido dar mėnesį. Dabar A. Marinetti jau pusmetį gyvena sostinėje ir kraustytis į kitą miestą kol kas neplanuoja.
– Ar jau turite sostinėje mėgstamų vietų? – pasiteiravo „Sostinė” A. Marinetti.
– Keli barai tapo mano mėgstamiausiomis vietomis, nes čia sutikau savo pirmuosius draugus. Be to, žiemą gyvenau visai netoli jų. Į barus gera nueiti, sutikti naujų žmonių, su jais pabendrauti.
Kai esi naujoje šalyje, dažniausiai esi vienas ir tau reikia susirasti naujų draugų.
Galiu pasakyti, kad čia jau turiu kelis tikrai puikius bičiulius, jie – lietuviai, visada man padeda ir laikosi savo žodžio.
Nors mes bendraujame trumpą laiką, radome bendrų pomėgių ir vertybių.
Vilniuje sutikau daugybę puikių žmonių ir manau, kad tai draugiškas miestas. Svečias svetimuose namuose turi būti geras. Aš kaip užsienietis Lietuvoje visada stengiuosi būti mandagus, gerbiu kitus, todėl ir su manimi taip pat elgiamasi.
– Kodėl Romą iškeitėte į Lietuvos sostinę?
– Gyvenimo kokybė Vilniuje yra geresnė. Čia patogiau gyventi negu Romoje. Roma – puikus miestas. Užsienietis Romoje gali pasijusti tarsi danguje – čia daugybė paminklų, veiklos.
Tačiau kai gyveni, matai transporto srautus, biurokratiją, daugybę laiko praleidi automobilyje.
Vilniuje viskas daug žmogiškiau, visai kita patirtis.
Apie Lietuvą sužinojau netyčia. Mėgstu keliauti, esu išmaišęs kone visą Europą. Užsienyje studijavau įvairias kalbas. Kartą sutikau žmogų, kuris man papasakojo apie Lietuvą, pasidarė įdomu.
Kai pirmą kartą atvykau, Vilnius man labai patiko, todėl ir apsisprendžiau čia pagyventi ilgiau. Praėjusią vasarą lankiau lietuvių kalbos kursus. Lietuvių kalbos mokiausi ir žiemą.
Jeigu persikraustyčiau į Londoną ar Paryžių, susidurčiau su tomis pačiomis problemomis, kaip ir gyvendamas Romoje.
Tai kodėl turėčiau bėgti iš vietos, kurią puikiai pažįstu, į kitą, kur viską rasiu taip pat – transporto spūstis, menkas galimybes sutikti naujų žmonių.
– Ar nesvarstėte galimybės kraustytis į mažesnį Italijos miestą?
– Mažesnis Italijos miestas man taip pat nebūtų tikęs. Vilnius – labai europietiškas miestas, be to, čia daug galimybių leisti laisvalaikį – muziejai, koncertai, netgi parduotuvės atidarytos iki vėlumos. Mažesniuose Italijos miestuose parduotuvės uždaromos palyginti anksti.
Kai Italijoje išeini iš darbo, turi arba bėgti, kad suspėtum į parduotuvę, arba stovėti ilgoje eilėje šeštadienį – tai ir daro dauguma gyventojų.
Tad kodėl turėčiau praleisti vieną iš dviejų laisvų dienų kiurksodamas parduotuvėje, kad galėčiau nusipirkti duonos ir pieno? Vilniuje savo gyvenimą galiu tvarkyti paprasčiau negu Romoje.
Be to, gyvenimas Vilniuje man iššūkis – čia turiu bendrauti kita kalba. Kartais Vilniuje bendrauju ir angliškai bei prancūziškai.
– Ar planuojate Vilniuje likti visam laikui?
– Neturiu jokio plano. Tai priklausys nuo to, kaip man čia seksis. Išgyvenau praėjusią labai šaltą žiemą. Tačiau tai nebuvo taip jau baisu, todėl, manau, susitvarkysiu ir ateityje. Lietuva – jauna šalis, kuri vis dar auga, man patinka tai stebėti, matau čia galimybių.
Italijoje dėl politinės situacijos visi nuliūdę. Man reikėjo priešingos situacijos.
Nesu jaunuolis, tačiau gyvenime visada reikia pokyčių. Tai suteikia kai ką gera. Jei nieko nekeiti, neturi ir galimybių.
Lietuvoje jaunimui suteikiamos progos, jie gali įgauti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių – tai yra į naudą ir jiems, ir aplinkiniams.
Labiau patyrę žmonės turėtų dalytis savo žiniomis su kitais.
Italijoje taip nėra. Nedarbo lygis tarp 18–25 metų žmonių Italijoje – 30 proc. Tai – ką tik universitetus baigę žmonės.
– Nejaugi Vilniuje darbą rasti lengviau?
– Užtrukau, kol pats susiradau darbą. Ieškojau projektų vadovo darbo arba darbo telekomunikacijų srityje, nes turiu tokios patirties.
Dabar gavau kiek kitokį darbą vienoje Danijos kompanijoje.
Ten man suteikta daug laisvės, galiu dirbti ir namie. Pradėjau dirbti visai neseniai, bet, manau, tai bus puiki patirtis.
– Vilniuje gyvena nemažai italų. Ar bendraujate su jais?
– Taip, Vilniuje sutinku nemažai italų. Čia jie tikriausiai gyvena dėl tokių pat priežasčių kaip ir aš.
Gyvenimas Vilniuje gali būti ir sudėtingas, tačiau tikriausiai jiems patinka lietuviška gyvenimo kokybė. Kai kurie italai Vilniuje gyvena jau ilgai, pažįstu vieną, kuris čia jau aštuonerius metus.
– Ar Vilnius pigesnis miestas negu Roma?
– Sakyčiau, kad kainos Vilniuje nėra mažesnės negu Italijoje, tačiau jos labiau subalansuotos. Jos labiau pritaikytos prie atlyginimų ir mokesčių.
Jeigu išleidi daug pinigų nuomai ir mokesčiams už būstą, gali nusipirkti pigesnių produktų. Kitose vietose gyvenimo kaina didelė, o produktų kainos dar didesnės, jei lygintume su gaunamomis pajamomis.
– Prie ko Vilniuje priprasti jums sunkiausia?
– Jeigu jau apsisprendžiau čia gyventi, turiu prisitaikyti ir prie dalykų, kurie man nepatinka.
Vienas tokių dalykų – baruose sutinku daug žmonių, tačiau su jais negaliu nuveikti nieko kita, išskyrus gerti alų. Nesakau, kad man tai nepatinka, tačiau kartais norėtųsi kitokios veiklos.
Lietuviai iš manęs pasijuokia, kad man pakanka vieno bokalo alaus, o jiems nusigerti – tarsi tradicija.
Italijoje įprasta susitikti su draugais ir mėgautis ilgomis vakarienėmis. Nebūtina daug valgyti, pakanka tik sėdėti prie stalo, mėgautis vyno taure ir šnekučiuotis.
Norėčiau Vilniuje išbandyti ir kitokių pramogų, nebūtinai kokių nors išskirtinių. Būtų gerai su bičiuliais eiti tiesiog pasivaikščioti į parką ar muziejų.
Iki šiol neturėjau tam laiko, todėl nelabai ir miestą pažįstu. Tiesa, pernai vasarą, kai studijavau lietuvių kalbą, dažnai eidavau į Vingio parką. Ten man patikdavo tiesiog pasėdėti su knyga.
Ilgai atidarytos parduotuvės, nedideli atstumai mieste, draugiški žmonės. Tai labiausiai džiugina iš Romos į Vilnių gyventi atsikrausčiusį italą Alessandro Marinetti.