Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ žengė antrąjį svarbų žingsnį – viešajam svarstymui pateikė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Šią savaitę su ja galės susipažinti visų keturių savivaldybių – Klaipėdos miesto, rajono, Kretingos ir Palangos gyventojai bei vietos valdžios atstovai.
Nors labiausiai tikėtina, kad terminalas iškils pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje, ties Kiaulės nugaros sala, suburta mokslininkų ir ekspertų komanda vertino ir alternatyvią vietą Baltijos jūroje, ties Būtinge.
Jeigu terminalas būtų statomas ties Kiaulės nugara, dujotiekio ilgis siektų apie 18 kilometrų, kurio didžioji dalis driektųsi sausuma, likusi - Kuršių mariomis. Jeigu būtų statoma ties Būtinge - 70 kilometrų. Pastaruoju atveju siekiant užtikrinti terminalo veiklą, jūroje reikėtų pastatyti ir 1,2 kilometro bangolaužį, suformuotą iš riedulių ir betono.
SGD terminalas – tai laivas-saugykla, aptarnavimo prieplauka su reikiama švartavimo, aptarnavimo įranga ir dujotiekis. Terminalo pajėgumas sieks iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Vienas tanklaivis talpina 170 tūkst. kubinių metrų suskystintų dujų. Į dujotiekius bus perpumpuota iki 460 tūkst. kubų per valandą.
Ekspertai vertino galimą poveikį aplinkai socialiniu-ekonominiu ir gamtiniu požiūriu.
Nors gamtinės dujos neturi nei kvapo, nei spalvos, jos nėra toksiškos, prognozuojama, jog terminalo veikla padidins esamą uostamiesčio oro taršą, tačiau nedaug. Kietųjų dalelių koncentracija ore siektų ne daugiau kaip pusę leidžiamos taršos normos, nustatytos gyvenamajai aplinkai. Triukšmas net naktį esą neturėtų trikdyti klaipėdiečių ramybės. Jeigu terminalas veiktų uoste, artimiausi namai būtų už 930 metrų, jeigu jūroje ties Būtinge – 9 kilometrai iki Šventosios miestelio.
Savivaldybės tarybos nariai klausė, ar bus pasirengta galimiems teroristiniams išpuoliams. "Klaipėdos uostas teroristų nedomina", - teigė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pristatę kelių kompanijų atstovai. Jie tvirtino, jog uostas yra vienas saugiausių Europos sąjungoje.
Teigiama, jog nei terminalo statyba, nei veikla Kuršių nerijos krantams neigiamos įtakos neturės. Kiaulės nugaros salos krantus mokslininkai rekomenduoja apsaugoti juos sutvirtinant techninėmis priemonėmis.
Dėl terminalo, kaip teigiama, nebus sutrikdyta ir pajūrio gyvūnų gyvenamoji aplinka, tačiau jūros gyventojams poveikis neišvengiamas. Jeigu terminalas būtų statomas ties Būtinge, statant bangolaužį ir tiesiant dujotiekį galėtų būti pažeisti žuvų migracijos keliai.
Avarijų tikimybė būsimajam terminale, ekspertų vertinimu, yra labai maža. Avarija galėtų įvykti uoste susidūrus laivams ir pažeidus dujų talpyklas. Tačiau stiprus laivų susidūrimas ir jo sąlygotas dujų nuotėkis Klaipėdos uoste praktiškai neįmanomas, nes čia griežtai ribojamas laivų judėjimo greitis.
Terminale bus įrengtos visos apsaugos priemonės – atsarginiai elektros energijos generatoriai, priešgaisrinių putų gamybos ir tiekimo sistema, priešgaisriniai bokštai.
Laivų judėjimą Klaipėdos uoste terminalo veikla trikdytų laikinai, tik kol įplauks ir išplauks dujas gabenantis tanklaivis. Tačiau terminalas neabejotinai turės ir teigiamos įtakos uostui – dėl padidėjusios krovos neš papildomų pajamų.
Savo pastabas gyventojai galės teikti dar dešimt darbo dienų. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai iš viso turi pritarti 14 institucijų, tarp kurių ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Galutinį žodį tars aplinkosaugininkai.
Kiek kainuos terminalo statyba, neįvardijama, tik teigiama, jog jį statyti Klaipėdos uoste kainuotų 2,6 karto pigiau nei jūroje ties Būtinge.