Vyriausybė pirmadienį pasitarime kol kas nutarė nesvarstyti galutinio projekto, kuriuo siekiama pažaboti spekuliavimą žeme.
Premjeros atstovė spaudai Jarda Paukštienė pranešė, jog
ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis paprašė papildomų
derinimų dėl siūlomų pakeitimų.
„Yra pateikti pasiūlymai, juos šiek tiek atidėjome, galbūt dar
šiek tiek pašlifuosime. Pačioje darbo grupėje buvo šiokių tokių
nesutarimų, todėl nenorėčiau čia dabar šnekėti. Vyriausybė
apsispręs, o tada žiūrėsime dėl pačios eilės“, - Vyriausybė
žurnalistams sakė D.Matulionis.
„Yra labai daug sklypų, kurie yra nenaudojami žemės ūkio
veiklai. Jie yra įsigyti dėl tam tikrų spekuliacinių motyvų.
Įvertinę tarptautinę patirtį, ypač tose šalyse, kur žemės
ūkis sudaro didelę BVP dalį - ar Vokietiją, ar Daniją - ten yra
įvesti tam tikri apribojimai, kuriuos mes irgi norėtume įvesti, kad
apribotume spekuliaciją žeme, norėčiau pabrėžti - žemės ūkio
paskirties, tai yra ši žemė turi būti dirbami - tokia yra
principinė pozicija“, - sakė D.Matulionis.
Esminis Vyriausybei siūlomas pakeitimas yra tas, kad žemės
ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti ne kiekvienas
pageidaujantis, o tik teisės aktais nustatyti pirkėjai bei
valstybė. Siūloma nustatyti eilę, kas turėtų pirmenybę įsigyti
žemės sklypą.
Vyriausybė pasitarime turėjo svarstyti dvi alternatyvas. Viena
jų siūlo, kad pirmenybę turinčių žemės pirkėjų eilėje po
sklypo bendraturčių būtų valstybė, po jos - sklypo kaimynai, o
paskutiniai - parduodamo sklypo naudotojai.
Ministro pirmininko kancleris nekomentavo, ar dėl projekto nebus
sulaukta pasipriešinimo iš sklypų savininkų, kuriems bus
reguliuojamas jų žemės pardavimas.
„Nenorėčiau čia komentuoti, aš manau, kad svarbiausias tikslas
turėtų būti, kad mūsų žemė būtų dirbama“, - sakė
D.Matulionis.
Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas teigė siūlantis
dėl pardavimo eilės leisti spręsti Žemės fondui, kuris remtųsi
Vyriausybės patvirtinta tvarka.
„Kai kurios žemdirbių organizacijos sako, kad kaimynai turėtų
turėti pirmumą. Bet jeigu yra ne vienas kaimynas, o keli - kas tada
nustatys pirkėją. Mes manome, kad šitą veiksmą reikėtų
patikėti Žemės fondui, kad jis Vyriausybės patvirtinta tvarka
nustatytų eiliškumą“, - sakė E.Raugalas.
Žemdirbių atstovai laikosi nuomonės, kad valstybė eilėje turi
būti paskutinė - ketvirta po bendraturčių, kaimynų bei žemės
sklypo naudotojų. Būtent tokia sistema, anot žemdirbių, sukurtų
mažesnę biurokratinę naštą. Vyriausybės atstovų teigimu,
siekiama, kad Lietuvoje žemė būtų naudojama ūkininkavimui ir
ūkių didinimui.
„Užsieniečiams pardavimas šiuo atveju nėra liečiamas - kai
baigsis pereinamasis laikotarpis ir bus ta žemė pardavinėjama, tik
bus įvesti papildomi reikalavimai, kad ne bet kas pirktų, o kas
vykdo žemės ūkio veiklą“, - aiškino D.Matulionis.
Projekte rašoma, kad norima išvengti atvejų, kai į žemę
investuojama kaip į nekilnojamąjį turtą, siekiant vėliau ją
pelningai parduoti neretai užsieniečiams ar užsienio kapitalo
įmonėms, bei paskatinti ją dirbti.
E.Raugalas teigė, jog spekuliacijų mastas „griežtai
nežinomas“.
„Prokuratūra turėtų pasakyti tą mastą. Mes jo griežtai
nežinome. Bet tarkime, šiuo metu vyksta valstybinių miškų
pardavimas - reali pirkimo vertė vidutiniškai yra du kartus didesnė
negu yra rinkos vertė“, - Vyriausybėje kalbėjo E.Raugalas.
Ribojimai dėl žemės pardavimo negaliotų sodų sklypams.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, per metus Lietuvoje maždaug
už 23 mln. litų parduodama beveik 7 tūkst. mažų žemės
sklypelių, kurių didesnę dalį galėtų įsigyti besiribojančių
žemės sklypų savininkai.