Ekologinių parduotuvėlių vajus jau atslūgo (atnaujinta)

Jo vadovaujama bendrovė „Mėta” vieną po kitos uždarė tris ekologiškų produktų parduotuves, paskutinę – maždaug prieš pusmetį. Bendrovė nusprendė užsiimti tik didmenine prekyba.

Pakeitė veiklos kryptį

Anot M.Vyskupaičio, per pastaruosius 20 metų jam taip ir nepavyko pakeisti žmonių požiūrio į mitybą. Nepavyko įtikinti, kad jie valgytų Lietuvos ūkininkų užaugintus produktus, gydytųsi lietuviškomis vaistažolėmis ar gertų jų arbatą.

„Nusprendėme, kad tos parduotuvės – tikra nelaimė. Todėl jų ir nebeliko, – paaiškino „Mėtos” vadovas ir savininkas. – Mums daug paprasčiau produktus išvežioti pagal užsakymus, dideliais kiekiais, nei jas išlaikyti.”

„Ekologiškų produktų” parduotuvės nuo kitų skyrėsi tuo, kad jose buvo prekiaujama vaisiais, uogomis, daržovėmis, duona, pieno produktais.

Dauguma kitų prekybininkų į ekologiškų maisto produktų lentynas krauna tai, kas negenda: miltus, medų, uogienes, kruopas, buities ar kosmetikos prekes.

„Visą prekybą daržovėmis perkėlėme į sandėlį. Dabar parduodame produktus didmeninėmis kainomis: perpus pigiau, nei tekdavo siūlyti parduotuvėse”, – sakė M. Vyskupaitis.

Pavyzdžiui, ekologiškos bulvės, kaip ir burokėliai, parduodami maišais, o už kilogramą prašoma 1,5 lito. Šiek tiek – 10 centų brangesnės ekologiškos morkos ir kopūstai.

Bendrovė ieško ir kitų verslo galimybių, pavyzdžiui, tiekti ekologiškus produktus mokykloms ar vaikų darželiams.

Nusivylė žmonių įpročiais

Šiuo metu Vilniuje, Antakalnio gatvėje vietoj „Ekologiškų produktų” veikia kita parduotuvėlė, priklausanti bendrovei „Du medu”.

Tačiau joje prekių asortimentas nebeprilygsta tam, koks buvo esant ankstesniam šeimininkui.

Pats M.Vyskupaitis su sūnumi „Mėtos” vairą pasuko kita kryptimi. Pastačius naują ekologiškų produktų gamybos cechą, jame perdirbama kone viskas, kas užauginama bendrovės ūkyje: spaudžiamos sultys, konservuojamos daržovės, gaminama apie 100 pavadinimų produktų. Dauguma jų eksportuojama.

Iš ūkyje auginamų vaistažolių pagamintas eterinis aliejus ir įvairūs augalų ekstraktai – taip pat. „Užsienyje ekologiškiems produktams rinkos netrūksta.

Neįstengiame pagaminti tiek, kad patenkintume poreikį”, – sakė M. Vyskupaitis.

Lietuvos vartotojai vis dar kursto nusivylimą. Pašnekovo nuomone, menkos pajamos šiuo atveju – niekuo dėtos: kaltas netinkamas žmonių požiūris į visavertę mitybą.

„Užuot pirkę kilogramą menkavertės šlapios dešros, geriau jau tuos šešis litus sumokėtų už mėsą. Užtat iš jos pagamintas patiekalas būtų gerokai maistingesnis nei virta dešra”, – palygino pašnekovas.

Nyksta labai greitai

Prieš trejetą ar ketvertą metų ypač sostinėje vyko sparti ekologinių krautuvėlių plėtra. Kone kas mėnesį buvo atidaroma bent po vieną naują.

Tačiau daugelis jų taip ir neprigijo. Antai pačiame Vilniaus senamiestyje veikusios parduotuvės „Rojaus sodas” bendraturtės žadėjo užsiimti ne tik šiuo verslu, bet ir pardavinėti sveikus produktus internetu.

Dabar šios krautuvėlės nebėra net iškabos. Interneto svetainė irgi nepasiekiama, užtat ties įmonės kredito istorija jau pakibo įspėjimas apie nesumokėtą skolą „Sodrai”.

Tiesa, kai kurios ekologinės krautuvėlės gyvuoja visai neprastai ir yra sukūrusios net savotiškus tinklus – pavyzdžiui, su ūkio ministru Rimantu Žyliumi susiję „Sveiki produktai”.

Tačiau jose didelė dalis prekių – atvežtinės ar bent ilgiau galiojančios.

Brangūs ir neišvaizdūs

Pastaruoju metu traukiasi ir ekologinių sodų bei uogynų plotai. Ne vienas sodininkas, puoselėjęs tokį ūkį, grįžo prie įprastinės sodininkystės. Mat išlaikyti ekologinio sodo be nuostolių neįmanoma.

„Ekologinių sodų derlius – gerokai mažesnis. Vaisių kokybė – prastesnė. O žmonėms juk reikia ir skanaus, ir gražaus obuolio.

Norint, kad ekologiški vaisiai būtų geros prekinės išvaizdos, reikia daug išlaidų ir darbo”, – sakė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos” vadovas Darius Kviklys.

Todėl ekologiškų obuolių kilogramas negali kainuoti pigiau nei 3,5 lito. Tačiau tik retas pirkėjas pasiryžęs tiek už juos sumokėti.

Kadangi vaisių apyvarta ekologiškų prekių parduotuvėlėse menka, prekiauti jais įmanoma tik turguje.

Tačiau ten nei kainomis, nei išvaizda įprastinių vaisių ekologiški nurungti neįstengia.

Obuoliai – vokiečiams

„Žinoma, yra žmonių, kurie pirmenybę teikia ekologiškiems produktams. Yra ir tokių, kurie ir už brangius produktus gali sumokėti lengva ranka.

Tačiau ir vienų, ir kitų dar yra per mažai, kad ekologiniai sodai įstengtų išsilaikyti”, – aiškino D.Kviklys.

Jo teigimu, lietuviai nėra išskirtiniai. Juk ir Olandijoje atliktos apklausos rodo, kad 90 proc. olandų norėtų įsigyti ekologiškų maisto produktų, tačiau vis tiek perka chemizuotus, nes jie – pigesni.

Pastaruoju metu ekologinių ūkių savininkams nerimą ėmė kelti ir tai, kad juos į užnugarį netrukus ims stumti aplinką tausojantys – mažiau trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojantys vaisių ir daržovių ūkiai.

Šie metai – pirmieji, kai tokiems ūkiams skiriama ir ES paramos. Ir netgi didesnės, nei gauna ekologiniai.

Todėl ekologinių sodų savininkai patys ieško gelbėjimo rato, tačiau jį randa ne Lietuvoje, bet užsienyje.

Pavyzdžiui, obuoliai iš šalia Telšių esančio sodo parduodami ekologiškų produktų gamybos įmonei Vokietijoje.

Jai reikia sertifikuotų produktų ir visai nesvarbu, ar obuolys perkrimstas vieno kito kirmino, ar jo šonas – šiek tiek parudęs.

Prekybininkai nesiskundžia

Didieji prekybininkai, regis, optimizmo turi daugiau. „Ekologiškų prekių populiarumas neblėsta.

Kasmet jų parduodama maždaug tiek pat, o kai kurių net daugiau”, – patikino „Maxima” atstovė Olga Malaškevičienė.

Pasirodo, bananai Lietuvoje – vieni populiariausių ekologiškų vaisių. Jų nuperkama apie 5 procentus bendro parduodamų bananų kiekio.

Anot O.Malaškevičienės, ekologiškos duonos, vaisių, daržovių pardavimas taip pat pastaruosius kelerius metus išliko maždaug to paties lygio.

Kaip ir sausų ekologiškų maisto produktų, kurie žymimi specialiu ženklu.

Daug pigaus ir gero maisto? Taip nebūna. Nusivylę lietuvių mitybos įpročiais verslininkai vieną po kitos uždaro ekologiškų maisto produktų parduotuves, o ekologiškų produktų siuntas nukreipia į Vakarus.

Verslą smaugia absurdiški reikalavimai

Guoda Azguridienė

Ekonomistė, parduotuvių tinklo „Sveiki produktai” valdybos narė

„Per penkerius veiklos metus sustiprėjome, daugiau turime ir žinių, ir pasitikėjimo savimi.

Ekologiškų produktų paklausa nesunyko, netgi po truputį auga. Pirkėjai vertina jų kokybę. Ekologiškus produktus neretai perka ir žmonės, turintys specialių poreikių, pavyzdžiui, jiems reikia maisto be glitimo, be laktozės, be konservantų. Daugiau dėmesio maistui bei kosmetikai skiria ir mažus vaikus auginančios šeimos.

Didžiausios bėdos susijusios ne su paklausa: atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ekonominę būklę ir gyventojų perkamąją galią, ji yra normali.

Daugiausia sunkumų kyla dėl verslo reguliavimo. Pavyzdžiui, dėl ženklinimo. Lietuvoje viskas vykdoma formaliai: žiūrima, ar pažodžiui laikomasi kiekvieno teisės akto, bet negalvojama apie galimą žalą vartotojui.

ES neseniai patvirtino leistinų ir draudžiamų teiginių sąrašą, kurie vartotojams vargu ar suprantami. Užtat palankūs sintetinio ir perdirbto maisto gamintojams bei pardavėjams.

Apie kokį nors sveikatingumo paminėjimą ant ekologiškų produktų nėra nė kalbos: jei daržovių augintojas ant pakuotės parašytų, kad morkos sveika akims, būtų kaipmat nubaustas.

Užtat įmonės, kurios turi lobistų ir žino, kaip prisitaikyti prie specifinės biurokratinės sveikatingumo teiginių logikos, galės ir toliau pasakoti apie stebuklingai pilvą, cholesterolį ar dar ką nors mažinančius gaminius.”