Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius
Vitalijus Auglys BNS sako, kad Lietuvai sunkiai pavyksta prisikviesti
Baltarusiją bendradarbiauti aplinkosaugos ir branduolinės saugos
klausimais. Tačiau pirmiausiai Lietuva siūlo Baltarusijai atnaujinti
dėl pastarosios šalies kaltės prieš dvejus metus nutrūkusias
konsultacijas dėl bendradarbiavimo susitarimo tarp abiejų šalių
aplinkos ministerijų.
Lietuvos pareigūnas sako, kad toks ministerijų susitarimas
reikalingas, rengiant įvairių, ne tik branduolinių projektų,
poveikio aplinkai vertinimo procedūras, teikiant bei viešinant PAV
ataskaitas. Todėl konsultacijos dėl tokio susitarimo nesietinos su
jau buvusiais atskirų veiklų poveikio aplinkai vertinimais.
Lietuva yra apskundusi Baltarusiją dėl netinkamo Espo
konvencijos (JT Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame
kontekste konvencija) taikymo, įgyvendinant Astravo AE projektą.
Šios konvencijos įgyvendinimo komitetas preliminarias išvadas dėl
Lietuvos skundo turėtų pateikti šių metų rugsėjį.
„Espo įgyvendinimo komitetas suformulavo papildomus klausimus
Baltarusijai dėl jų atominės elektrinės projekto - tai geras
ženklas. Lietuva komitetui apskundė Baltarusiją, kuri netinkamai
įgyvendino poveikio aplinkai vertinimo konvencijos nuostatas ir
rekomendacijas, netinkamai vertino alternatyvas ir mes prašėme
komiteto atkreipti į tai dėmesį bei paraginti Baltarusiją
atsižvelgti į mūsų argumentus“, - BNS sakė V. Auglys.
Anot jo, kol Baltarusija neatsakys į Lietuvos klausimus ir
nesurengs viešųj PAV ataskaitos svarstymų Lietuvoje, ji
neišsklaidys Lietuvos abejonių. Pirmasis toks viešas svarstymas
prieš dvejus metus žlugo, Baltarusijos pusei neužtikrinus
kokybiško vertimo.
Pasak V. Auglio, Baltarusija iki šiol neatsiuntė atsakymų, nors
Lietuva savo susitarimo projektą jai pateikė dar prieš dvejus
metus. Todėl, pareigūno teigimu, neaišku, ar birželio pabaigoje
įvyks susitikimas dėl dvišalio ministerijų susitarimo.
„Dabar mes prašome Baltarusijos atgalinio ryšio – o jo kol kas
nėra - kitaip nežinia, apie ką diskutuosime, nes iki šiol nieko
iš jų negavome. Jie net du metus nesugebėjo nei atsiųsti savų
pastabų į Lietuvos siūlomo susitarimo projektą, nei suformuluoti,
ko jie nori - nežinau, su kuo jie tai sieja. Todėl nesame
įsitikinę, ar įvyks tas susitikimas“, - kalbėjo V. Auglys.
Tuo metu Baltarusijos valdininkai teigia ketinantys atvykti į
Vilnių konsultacijoms su Aplinkos apsaugos ministerija. Baltarusijos
Gamtos išteklių ministerijos valstybinės ekologinės ekspertizės
viršininkas Aleksandras Andrejevas BNS šią savaitę sakė, kad jei
bus skirta pinigų kelionei, ministerijos atstovai birželio pabaigoje
atvyks į Vilnių.
„Vasario pradžioje mes nusiuntėme Lietuvos aplinkos apsaugos
ministerijai kvietimą konsultacijoms trimis klausimais - dėl
susitarimo tarp dviejų ministerijų, dėl poveikio aplinkai
vertinimo, dėl klausimų, kuriuos turi Lietuva dėl Baltarusijos AE
statybos, taip pat dėl klausimų, kuriuos turi Baltarusija dėl
Visagino AE statybos. Mes negavome jokio atsakymo. Gegužės
pradžioje nusiuntėme dar kartą pakvietimą, konkretizavome
klausimus, ir gavome oficialų pakvietimą surengti konsultacijas
Lietuvoje tik vienu klausimu - dėl susitarimo tarp ministerijų dėl
PAV vertinimo, kaip vesti konsultacijas. Bet jokių klausimų dėl
atominių elektrinių“, - BNS sakė A. Andrejevas.
Anot jo, konsultacijos dėl susitarimo tarp ministerijų nebuvo
baigtos, nes po paskutinių tokių pokalbių 2010 metais buvo įtampos
tarp šalių dėl Baltarusijos AE projekto. A.Andrejevo teigimu, jei
finansavimas Baltarusijos pareigūnų kelionei į Lietuvą bus
skirtas, Baltarusijos pareigūnai į Vilnių atvyks galbūt birželio
27-29 dienomis.
Gegužės pabaigoje Rusijos naujienų agentūra pranešė, kad
Baltarusija pasiūlė Lietuvai surengti konsultacijas dėl jos planų
statyti atominę elektrinę Visagine. Pasak pranešimo, Minską su
Visagino AE statyba susiję klausimai domina, nes Lietuva planuoja
panaudoti Japonijos ir JAV korporacijos „Hitachi-GE Nuclear
Energy“ technologijas ir reaktorių, kuris panašus į įrengtus
Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurioje 2011 metų kovo
mėnesį įvyko branduolinis incidentas.
Lietuva nesutinka su Minsko planais statyti atominę elektrinę
Astravo rajone šalia Lietuvos sienos, apie 50 kilometrų nuo
Vilniaus. Lietuvos pareigūnai ne kartą teigė, kad Baltarusijos AE
projektas kelia abejonių dėl poveikio aplinkai ir neatitinka
tarptautinių konvencijų reikalavimų.
Espo konvencija numato, kad prioritetinė projekto statybos vieta
gali būti nustatyta tik baigus poveikio aplinkai vertinimo procesą,
tai yra atsakius į visus poveikį galbūt patirsiančių valstybių
klausimus, supažindinus jų visuomenę su projektu ir surengus
dvišales konsultacijas.
Pasak V.Auglio, nepaisant daugkartinių Lietuvos prašymų, nėra
gauti atsakymai į esminius klausimus apie seisminius aikštelės
tyrimus, nors praeityje planuojamos atominės elektrinės teritorijoje
buvo užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai, taip pat neatsakyta į
klausimus apie aikštelės parinkimo kriterijus, planuojamos atominės
elektrinės aušinimą, poveikį Neries upei, gyventojams,
aplinkinėms teritorijoms, galimus veiksmus įvykus didelio masto
avarijai ir kita. Lietuvos visuomenė nėra tinkamai supažindinta su
projektu, nėra surengtos ir dvišalės konsultacijos.
Baltarusijos pareigūnai šią savaitę Lietuvos žurnalistams
Minske ir Astrave aiškino, jog per 1-2 mėnesius Baltarusija ketina
pasirašyti susitarimą su atominės elektrinės statybos rangovu -
Rusijos koncernu „Rosatom“.
Astravo AE statybos direkcijos vyriausiojo inžinieriaus
pavaduotojas Sergejus Galančukas Astrave surengtoje spaudos
konferencijoje Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams aiškino, kad
Baltarusijoje net neabejojama, kad AE bus pastatyta pagal planą -
pirmasis reaktorius esą pradės veikti 2018 metais, o antrasis -
2020-aisiais.
„Tokio scenarijaus nėra - visi planai vykdomi. Šis planas -
realus, yra susitarimai su Rusija dėl finansavimo. Todėl mes esame
įsitikinę, kad projektas bus pastatytas ir elektrinė pradės veikti
numatytu laiku“, - sakė S. Galančukas, paklaustas, ar svarstomas
scenarijus, kad elektrinė, nors ir pastatyta, gali negauti licencijos
ir niekada nepradės veikti.
Anot jo, iki šiol į Astravo AE Baltarusija jau yra investavusi
apie 200 mln. dolerių.
Birželio pradžioje pranešta, kad Maskva ir Minskas pasiekė
susitarimą dėl atominės elektrinės statybos pirmojo etapo
finansavimo. „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka tuomet sakė, kad
parengiamiesiems darbams skirta 285 mln. dolerių.
Pirmąją branduolinę jėgainę, kurios galia siektų 2,4
gigavato, Baltarusija su Rusijos finansine pagalba tikisi pastatyti
Gardino srityje, netoli Astravo miestelio, vos už 50 kilometrų nuo
Lietuvos sostinės.