Regis, lošėjų tradicijas mėgina perimti ir aukštesnio ar žemesnio rango mūsų šalies politikai. Tiktai tie jų koziriai arba mėtomi ne vietoje, arba tada, kai lošimas būna seniai pasibaigęs.
Praėjusios savaitės pabaigoje tautą nustebino teisingumo ministras R. Šimašius, per besibaigiančią kadenciją pasižymėjęs nebent tuo, kad jo pavaldiniai kuo ramiausiai perdavė Baltarusijai kaimyninės šalies režimo medžioto A.Bialiackio duomenis. Visiems žinoma, jog opozicijos atstovas po tokio R. Šimašiaus įstaigos keliaklūpsčiavimo pateko į belangę.
Šįsyk liberalizmo šalininkas irgi pasirūpino kaliniais, tiktai savais. Iškilmingai pristatyta įranga, leisianti blokuoti mobilųjį ryšį Lietuvos cypėse. Didelė pergalė kare su telefoniniais sukčiais.
Šie siautėja ir žmones apgaudinėja jau daugelį metų.
Tik pastaruoju metu suįžūlėjo: anksčiau jie prisistatydavo eiliniais policininkais, o dabar jau – FNTT tyrėjais. O dar išdrįso nuskalbti ir Seimo narę M. A. Pavilionienę!
Jei ministras tokią blokavimo įrangą būtų pastatęs kadencijos pradžioje, žmonės nebūtų praradę šimtų tūkstančių litų, o gal ir gerokai daugiau.
Tačiau kas prisimintų šį gerą darbą dabar, artėjant Seimo rinkimams? Todėl niekada neverta pernelyg skubėti: galbūt ateityje pasitaikys dar geresnė proga išgarsėti.
Šaukštus po pietų prisiminė ir sostinei diriguojantys politikai. Griūk iš juoko: kreipėsi į vilniečius, įsigijusius prieš dešimtmetį nuo Gedimino prospekto nuardytų trinkelių, ir paprašė už jas geruoju susimokėti. Tuomet savivaldybė nesiims jokių teisinių veiksmų.
Kur tos plytelės dabar, kažin ar pats Šerlokas Holmsas beatsektų. Vieni jas pamatė vienur, antri – kitur, treti – mero A.Zuoko kaimyno kieme.
Užtat įsisiūbavus skandalui dėl prospekto, rekonstrukcijai dirigavusio dabar jau aplinkos viceministro S.Šriūbėno, savivaldybei reikia parodyti principingumą. Kad tokia iniciatyva gerokai pavėluota – niekam nė motais.
Premjeras A.Kubilius prieš kelias dienas irgi nusprendė išsitraukti pasenusią kortą. Užtat ne bet kokią, o nuolatinį konservatorių kozirį.
Pasirodo, Valstybės saugumo departamentas neseniai aptiko, jog užsienio specialiosios tarnybos kaišioja pagalius į Lietuvos energetinės nepriklausomybės vežimą – bando sustabdyti planuojamas elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, suskystintų dujų terminalo ir net pačios atominės elektrinės statybas.
Konservatorių vadeivos iškart puolė mėtyti užuominas, jog užsienio jėgos jau galbūt veikia ir Seime.
Pats A. Kubilius nurodė parlamentarams baigti politinius žaidimus ir nustoti svaičiojus apie referendumą dėl atominės elektrinės.
Nieko nuostabaus, jei iš pradžių atsiklausti visuomenės sumanę politikai savo požiūrį netrukus pakeis.
Juk ne juokas – visur dabar tik ir skamba vos ne kaltinimai valstybės išdavyste.
Tik viena blogai – nieko naujo nei premjeras, nei saugumiečiai neatskleidė. Vieša paslaptis, kad Lietuvoje aktyviai darbuojasi Rusijos (ir ne tik) žvalgybininkai. Tai vyksta jau ne pirmus metus: koks skirtumas, ar socinterno atstovai, ar kagėbistai, ar diplomatiniais pasais mosikuojantys Rusijos žvalgybos kadriniai darbuotojai.
Būsimą atominę elektrinę kritikuojantys profesorius R.Rudzkis ar akademikas J.Vilemas dabar rizikuoja patekti į užsienio jėgoms atstovaujančių veikėjų juodą sąrašą. Kaip ir aukštas pareigas Lietuvos banke einantis R.Kuodis.
Pristigęs rimtų argumentų branduolinėje kovoje, Vyriausybės vadovas ėmėsi įprastos gąsdinimo ir priešų ieškojimo taktikos. Nieko naujo.
Tačiau prieš porą dešimtmečių tokia korta būtų buvusi labai stipri. Dabar – tiktai bevertė devynakė.