„Manau, kad trumpalaikis poveikis bus teigiamas ir bent
artimiausiomis savaitėmis turbūt bus tikimasi, jog daugiausia balsų
laimėjusi partija vis dėlto suformuos koaliciją. Tačiau ilgesnėje
perspektyvoje išlieka labai daug klausimų tiek dėl tolesnių
reformų Graikijoje, tiek dėl visuomenės požiūrio į jas“, - BNS
pirmadienį sakė R. Vilpišauskas.
Sekmadienį vykusius rinkimus minimalia persvara laimėjo Europos
Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės
pagalbos susitarimą remiančios partijos. Tikimasi, kad tai gali
padėti rasti išeitį iš politinės aklavietės, dėl kurios buvo
įstrigusios gyvybiškai svarbios reformos.
Vis dėlto R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad „partijos,
kurios siejamos su susitarimų laikymusi ir su būtinomis reformomis,
nesurinko nė pusės dalyvavusių rinkėjų balsų“. Pasak jo, jei
graikai ir toliau priešinsis reformoms, kurios paremtos griežtu
taupymu, Graikijos ateitį euro zonoje vėl gali apgaubti migla.
„Mano nuomone, esminis klausimas, kiek susiskaldžiusi išliks
Graikijos visuomenė ir kiek nuo to priklausys tolesnių priemonių,
kurios numatytos finansinės paramos susitarimuose, įgyvendinimas“, -
kalbėjo politikos ekspertas.
„Manau, kad Graikijos išlikimas euro zonoje tiesiogiai priklauso
nuo jos institucijų gebėjimų priimti ir įgyvendinti tuos
sprendimus, kurie būtini šalies konkurencingumui sustiprinti ir
atkurti ekonomikos augimą. Jei tai pavyks padaryti, tikėtina, jog
Graikija išliks euro zonoje. Bet jei ir toliau Graikijos visuomenė
taip priešinsis bet kokioms konkurencingumo stiprinimo priemonėms,
tada po kiek laiko šis klausimas vėl iškils taip pat aštriai“, -
sakė R. Vilpišauskas.
Konservatyvi Graikijos partija „Naujoji demokratija“ laimėjo
rinkimus surinkusi 30,04 proc. balsų.
Antrąją vietą su 26 proc. balsų užėmęs Alexis Tsipras, vadovaujantis kairiajai partijai „Syriza“,
pripažino pralaimėjimą ir nurodė neketinantis jungtis prie jokios
koalicijos.
Derybos dėl koalicijos sudarymo turėtų prasidėti jau
pirmadienį, o pagrindinis „Naujosios demokratijos“ partneris, kaip
manoma, veikiausiai bus centro kairės partija „Pasok“.
„Naujoji demokratija“ naujajame 300 vietų parlamente turėtų
turėti 129 vietas, nes pirmą vietą rinkimuose užėmusi partija
gauna papildomai 50 mandatų.
„Syriza“, remiantis negalutiniais duomenimis, turėtų gauti 71
vietą, o finansinei pagalbai pritarianti „Pasok“ - 33 vietas.
Neonacistinė partija „Aukso aušra“ (Chryssi Avgi) , kuri yra
smerkiama už smurtinius išpuolius ir kurios elektoratą sudaro
imigracija besipiktinantys žmonės, naujajame parlamente turės 18
mandatų.
Sekmadienį vykę rinkimai buvo jau antri per šešias savaites.
Juos teko surengti dėl to, kad po gegužės 6-osios rinkimų partijos
nesugebėjo suformuoti Vyriausybės.