Per mūšį dėl atominės elektrinės vieni gąsdino Rusija, kiti - „Williams“ istorija

Vyriausybė yra sutarusi su „Hitachi“, kad iki birželio 28 dienos su ja gali pasirašyti sutartį elektrinei statyti. Tam būtina gauti Seimo pritarimą. Tokio pritarimo negavus derybas su „Hitachi“ reikėtų pradėti iš naujo.

Mažai tikėtina, kad gavusi Seimo antausį „Hitachi“ norėtų dar kartą kurti sutartį, kurią Seimas vėl galėtų atmesti.

Be to, dabartinei Vyriausybei liko tik ketveri mėnesiai iki kitų Seimo rinkimų. Tai per mažai laiko spėti paruošti naują sutartį ir ją patvirtinti priešrinkiminėmis nuotaikomis gyvenančiame Seime.

Elektrinę palaiko valdantieji, kurie Seime daugumos neturi – jų frakcijos vienija 68 iš 139 šiuo metu dirbančių seimūnų. Tačiau valdančiuosius sutiko palaikyti "darbiečiai", tiesa, su keliomis išlygomis – jie nori įpareigoti Vyriausybę dar sykį atsiklausti Seimo leidimo statyti elektrinę po to, kai baigsis kelis metus truksiantis jos projektavimas.

Bene visos kitos partijos teigia palaikančios elektrinę, tačiau nepalaikančios šio projekto.

Socialdemokratai tvirtino, kad siūlomas reaktorius yra prastas ir brangesnis, nei skelbiama. Tai pat siūlė iš pradžių spręsti šilumos problemas, tik tada galvoti apie elektrą.

„Tvarkiečiai“ sako, kad projekte yra pernelyg daug klaustukų, ir jam pritarti neatsiklausę tautos valios negali.

Opozicijos taip pat lygina elektrinę su „Mažeikių naftos“ pardavimu „Williams“. Kai kurie opozicijos parlamentarai tvirtina jog tai afera. Yra tikinančių, kad Lietuva per maža, kad sugebėtų pastatyti atominę elektrinę.

Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Aplinkos apsaugos komitetai Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarė, Audito, Valstybės valdymo ir savivaldybių - grąžino tobulinti. Atominės energetikos komitetas įstatymo projektui nepritarė.

Diskusijoje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys pabrėžė, kad būsima jėgainė atneš daug investicijų, sukurs daug naujų darbo vietų, mažins emigracijos srautus. Dėl sutarčių sąlygų, anot jo, reikia derėtis, ieškoti Lietuvai priimtiniausio varianto.

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarams pareiškė, kad  kitos galimybės nukirsti energetinės priklausomybės saitus Lietuva gali nebeturėti, o užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis pabrėžė, kad balsavimas prieš Visagino atominės elektrinės (AE) bus analogiškų projektų Baltarusijoje ir Kaliningrade rėmimas.  

„Kitos galimybės nukirsti energetinės priklausomybės saitus Lietuva gali nebeturėti“, - antradienį diskusijose dėl naujos jėgainės statybos Seime sakė A. Kubilius.

„Tie, kurie balsuos prieš AE iš tikro balsuos už AE projektus Baltarusijoje ir Kaliningarde“, - teigė A. Ažubalis.

Socialdemokratas Mindaugas Bastys teigė, kad duota per mažai laiko įsigilinti į Koncesijos sutartį. Be to, jo vertinimu, valstybė per daug prisiima atsakomybės, o valstybės, kurios dalyvaus kaip akcininkės, priešingai, neprisiima jokios.

M. Basčio partijos kolega Vytenis Povilas Andriukaitis citavo konservatorių rinkimų programos nuostatas, kurioje kalbama apie naująją AE. Jis pabrėžė, kad naujoji jėgainė įklampins valstybę į skolas bei daro geopolitinę žalą. Parlamentaras ragino jėgainę kartu statyti su Prancūzija, Rusija, Baltarusija, kurios galėtų išvežti uždaromos Ignalinos AE radioaktyviąsias atliekas.

„Tada išties matytume projektą, kuris geopolitiškai būtų teisingas, jis kurtų darbo vietas ES. Šis projektas turėjo būti ES ir Rusijos projektas, o ne geopolitinis projektas. Šiuo atveju svarstome projektą, kuris prilyginamas „Williams“ variantui. Tai bus „Williams“ ne kvadratu, o kubu“, - dėstė V. P. Andriukaitis.

Prieš Visagino AE pasisakanti Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Birutė Vėsaitė teigė, kad Socialdemokratų frakcija šiame etape balsuos prieš.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kalbėjo, kad sprendimas statyti AE priimtas seniai, dar Algirdo Mykolo Brazausko laikais.

„Lietuva dabar turi šansą, tą galime padaryti pigiau ir turėti pranašumą“, - ragino jis. AE privalumais jis įvardino pigią elektros energiją, prevenciją kaimynystėje statomoms jėgainėms, naujų darbo vietų sukūrimą. Esą atominė energetika yra energetikos ateitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė  Rima Baškienė kalbėjo, kad naujoji jėgainė yra našta Lietuvai, lietuvių darbo vietas užims kitataučiai. Ji atkreipė dėmesį į aplinkosauginių organizacijų pastabas, suabejojo reaktoriaus patikimumu ir saugumu, radioaktyvių atliekų tvarkymu.

„Ar suvokiame, kokią atsakomybę prisiimame? Ar mūsų valstybei svarbi žmonių nuomonė. Klausimų ženkliai daugiau nei atsakymų. Siūlau nesišildyti po abejotina atomine saule“, - teigė politikė.

„Tvarkietis“ Julius Veselka ragino „drąsiai balsuoti už naująją jėgainę“, nors, jo teigimu, projektą ir reikia taisyti. Anot jo, ji garantuos Lietuvai energetinę nepriklausomybę ir mažesnes elektros kainas 50 metų į priekį, ir šio balsavimo metu partijų nariai neturėtų klausyti savo „vadukų“, bet apsispręsti patys.

Tuo tarpu konservatorius Gintaras Songaila apkaltino Vyriausybę, kad ji pateikė balsavimui VAE projektą, kartu nepateikusi ir visų galimų alternatyvų, pavyzdžiui, platesnio biokuro ar kitų žaliosios energetikos rūšių, naudos skaičiavimo.

Užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis sakė, kad tie, kurie balsuos prieš Visagino AE, balsuos už atomines elektrines Baltarusijoje, Astrave ir Karaliaučiuje.

Savo valią, ar palaikyti Visagino AE, parlamentarai išreikš balsuodami.

VAE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.

Skaičiuojama, kad elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7-10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10-15 centų už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola visiškai turėtų būti grąžinta iki 2038-2040 metų.

Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai, joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas - Japonijos „Hitachi“.

Prognozuojama, kad statant Visagino AE Lietuvos įmonės gali sulaukti užsakymų, kurių vertė siektų iki 5 mlrd. litų, planuojama sukurti apie 6 tūkst. naujų darbo vietų.

Šią savaitę Seime vyks galutinis balsavimas dėl Visagino AE Koncesijos sutarties.

Jei energetikos projektams dėl naujos AE Seimas priims, planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos objekto statybos.

„Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvija - 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jei prisijungtų ir Lenkija, proporcijos galėtų keistis.

Galutiniai investiciniai sprendimai turėtų būti priimti per kelerius artimiausius metus. Vyriausybė tikisi, kad elektrinė bus pastatyta iki 2020-2022 metų.

Lietuva tikisi pastatyti naują atominę elektrinę šalia 2009 metais uždarytos Ignalinos elektrinės. Teigiama, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų).

Europos Sąjungoje šiuo metu branduolinę energetiką plėtoja 15 valstybių, kuriose elektrą gamina iš viso 137 atominės elektrinės.

Lietuvos prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas tikina, kad Europos Komisijos (EK) išvada, duota Visagino atominės elektrinės (AE) projektui, atveria galimybes Lietuvai turėti daugiau finansavimo šaltinių naujos jėgainės statybai.

„Europos Komisijos nuomonė labai svarbi ir projekto finansavimui, nes ji leis pasinaudoti europinėmis finansavimo priemonėmis, nes teigiama EK nuomonė suteikia galimybę branduolinės energetikos projektams pasinaudoti ES finansavimo segmentais (...) Tos papildomos europinės paskolos, papildomi finansiniai instrumentai leis turėti platesnį portfelį finansavimo galimybių ir tai galbūt tai atpigins patį projektą“, - antradienį Žinių radijui sakė N. Udrėnas.

Jo teigimu, EK yra konstatavusi, kad Visagino AE projektu prisidedama prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo, tiekimo patikimumo ir visapusiškos Baltijos valstybių integracijos į Europos energijos vidaus rinką

„Šis dokumentas yra pagrindinis atsakymas kritikams ar specialių interesų grupėms, kad tai yra geras, naudingas projektas, reikalingas projektas ir Lietuvai, ir regionui, ir Europai“, - tvirtino valstybės vadovės patarėjas.

Jis pabrėžė, kad EK išvada taip pat yra įrodymas, jog projektas - baigtas.

„Komisija nebaigtų projektų nevertintų. Jis gerai paruoštas, įdėta tikrai daug darbo“, - kalbėjo N. Udrėnas.

 Anot jo, balsavimas Seime bus labai svarbus žingsnis, ir teigiamas jo sprendimas bus tik pradžia ilgo ir sudėtingo žingsnio, kuriame tikrai reikės sutelkti įvairiausių pastangų.

Patarėjas atkreipė dėmesį, kad tik „2015 metais galutinai bus apsispręsta dėl reikšmingesnių pinigų įliejimo į šį projektą“.