Per pirmąjį priėmimą už Konstitucijos pataisą balsavo 93
Seimo nariai, prieš buvo 16, 13 parlamentarų susilaikė. Kad pataisa
būtų pritarta, reikėjo ne mažiau kaip 94 Seimo narių balsų.
Už pataisą vieningai balsavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcija, didesnė dalis „darbiečių“ ir
„tvarkiečių“ frakcijų, Seimo mišrios grupės narių.
Taip pat už
pataisą balsavo beveik pusė socialdemokratų frakcijos, o pavienių
balsų už buvo visose frakcijose. Prieš arba susilaikė didesnė
Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijų
narių dalis, pusė socialdemokratų.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali
būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė
balsuoti dėl pataisos Seimui leido dukart. Pirmą kartą už pataisą
balsavo dar mažiau, 91 Seimo narys, prieš buvo 15, susilaikė 14.
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis tuomet
paprašė perbalsuoti, nes nesuveikęs jo balsavimo pultas. Parlamento
vadovė tuomet paskelbė pakartotinį balsavimą.
Projektu siūlyta nustatyti, kad šeima sukuriama sudarius
santuoką, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Taip
pat siūlyta Konstituciją papildyti sakiniu, jog „ šeima taip pat
kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Po balsavimo pataisos priešininkai džiaugėsi, jog, jų
vertinimu, nebuvo priimtos diskriminuojančios normos, tuo tarpu
šalininkai vylėsi, jog tokių pataisų galės imtis kitas Seimas.
„Norim pasidžiaugti, kad šiandien apgynėm šeimą. Ačiū tiems
Seimo nariams, kurie suprato, kad tos pataisos būtų diskriminatyvios
didžiajai visuomenės daliai, pažeistų dalies žmonių ir moralines
pažiūras, ir teisines teises, todėl kad daugelis žmonių gyvena
skirtingose šeimose. Žinome, kad gyvenime ne visuomet viskas
klostosi, kaip žmonės suplanuoja, ir jų teisės būtų pažeistos“,
- žurnalistams sakė judėjimo „Naujoji kairė“ atstovė,
socialdemokratų kandidatė į Seimą Jolanta Bielskienė.
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Jolanta
Ramonienė sakė, jog balsavimo rezultatai jos nenustebino, o 93
balsai „už“ buvo maloni staigmena. „Ačiū pasakyti tvirtoms šeimoms
visada bus galima, ir kitas Seimas tą galės padaryti“, - vylėsi
pataisos šalininkė, taip pat sakydama, jog nepriėmus jos šeimos
apibrėžimas taip ir liko neaiškus.
„Dabar buvo bandymas įdėti šeimos sąvoką, o prieš tai
bandymas apibrėžti konkrečiau buvo Valstybinėj šeimos
koncepcijoj. Dabar manau, kad (Konstitucijoje - red.) pakankama
sąvoka yra apibrėžianti santuoką, nusakant, kad tai yra laisvas
apsisprendimas tarp vyro ir moters, o šeima ne taip aiškiai
pasakyta“, - sakė J.Ramonienė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas
konservatorius Rimantas Jonas Dagys ragindamas balsuoti už pataisą
tvirtino, jog tai esantis būdas užkirsti vienalytėms santuokoms.
„Pagrindinis, ką šita Konstitucijos aptaisa sprendžia -
užkerta kelią vienalyčių santuokų sudarymui, tai turbūt esminis
apsisprendimas, žmonės šią pataisą palaiko. Manau, kad tai
įneštų didesnį aiškumą, bus galima pradėti tvarkyti šeimos
politiką. Piliečių nuomonė yra aiški, palaikykime normalias
tvarkingas šeimas, kuriomis kuriamas aiškus pagrindas ateičiai. Ant
smėlio pamatų mes nieko gero nesukursime“, - sakė R.J.Dagys.
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis oponuodamas jam
sakė, jog Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad santuoka sudaroma
laisvu vyro ir moters sutarimu, todėl argumentavimas, esą pataisa
užkirstų kelią vienos lyties asmenų santuokai, nekorektiškas.
„Esamas konstitucinis reguliavimas visiškai aiškiai apibrėžia,
kad santuoka sudaroma laisvu moters ir vyro sutarimu, ir šeima
traktuojama kaip valstybės pagrindas. Bet visiškai aišku, kad
šeimyninis gyvenimas žmonėms susiklosto labai įvairus, visiškai
aišku, kad būna atvejų, kai šeimos subyra, kai tenka patirti
skaudžių atvejų. Demokratinėj valstybėj žmonės patys turi
teisę pagal savo pasaulėžiūrą, įsitikinimus apibrėžti savo
šeiminio gyvenimo ypatumus“, - sakė socialdemokratas.
Liberalų sąjūdžio frakcija griežtai nepritarė siūlomoms LR Konstitucijos pataisoms, kuriomis siūlyta šeimą susieti su santuoka. „Iki šiol negirdėjau nė vieno įrodymo, kad gyvendami oficialiai įregistruotoje šeimoje žmonės yra laimingesni, labiau myli vienas kitą ir savo vaikus. Matyt, kai kurie politikai nori pasirodyti moralesni, šventesni už paprastus mirtinguosius ir bando save pateikti kaip pavyzdį. Bet neturime teisės vien dėl to ant ausų statyti visos Lietuvos“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Masiulis.
Už pataisą pasisakęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys sutiko, jog
siūloma pataisa - ideologinė, ir ją sakė gydysiant „postmodernius
ir modernius visuomenės negalavimus“.
„Tai nėra techninis ar formalus pataisymas, tai yra esminė
konstitucinės nuostatos pataisa, atliepianti tą problematiką, kuri
šiandien vyrauja ir Lietuvos visuomenėje, ir ypatingai už Lietuvos
ribų, kai yra labai aiški pasaulinė tendencija viską neigti ir
visko bijoti. Ši pataisa yra fundamentali, be abejo, ji yra
ideologinė takoskyra, tai yra visiškai neišvengiama, tačiau
akivaizdu viena - tuomet, kai normos, kai vertybės susilpnėja, tai
yra, kai jėgos, kurios sieja mus į vieną bendruomeninį dydį,
palūžta, atsiduriam tam tikroj būklėje, kuri lemia visokius
postmodernius ar modernius visuomenės negalavimus, o ypatingai
iškelia į visatos centrą mano „aš“. Žmonės nėra tik mano „aš“,
žmogus yra ir atsakomybė, ir pareiga, ir būtent dėl to
postmodernios ligos yra pavojingos mūsų civilizacijai“, - kalbėjo
V.Stundys.
„Mums reikia šiandien kartomis nusitęsiančios atsakomybės,
šeima ir yra tokia atsakomybė. Šeima tarnaudama gyvybei iš esmės
stiprina pačią visuomenę, šeimoje gimdamas žmogus tampa
piliečiu,gauna žinių, patirties, pavyzdžių apie tai, kas yra
gyvybiškai svarbu tautos, visuomenės ir civilizacijos ateičiai“, -
tęsė konservatorius.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė tvirtino, jog šeimoms šiuo
metu reikia ne Konstitucijos pataisų, o realiai geresnių gyvenimo
sąlygų - darbo, būsto, vaikų darželių, popamokinės veiklos
vaikams. Socialdemokratė taip pat tvirtino, jog kartais ten, kur
santuoka, nėra šeimos, ir atvirkščiai.
„Kartais gyvenimas yra labai margas: yra santuoka, bet nėra
šeimos, ir yra atvirkščiai - yra du mylintys žmonės, kurie
įsipareigoja vienas kitam. Gyvenam 20-21 amžiuj, ir aš pasakysiu,
ko reikia šeimai - pirmiausia jai reikia būsto, reikia abiejų
dirbančių tėvų, vaikų darželių, popamokinio užimtumo, vaikų
maitinimo mokykloje, deja, šita valdančioji koalicija šito
nesugebėjo padaryti, todėl griebiamasi paskutinio šiaudo, kuris yra
programinė nuostata, ir norima parodyti rinkėjams, kad yra kas nors
nuveikta“, - sakė parlamentarė.
Konservatorius Egidijus Vareikis balsuoti už pataisą ragino
sakydamas, kad taip bus daugiau meilės. „Šiandien mes balsuojame
dėl Konstitucijos pataisos, man šitas balsavimas - šventė, nes
šis balsavimas padidina Lietuvoje meilės. Meilės šiandien mums
labai stinga, ir aš visiškai nesutinku su tuo, kad Konstitucija
veikia geria. Pažiūrėkite, kas vyksta su mūsų šeimomis -
Konstitucija veikia blogai, ir ją taisyti iš tikrųjų reikia. O
pagrindinis dalykas, kurio mums šiandien trūksta - kodėl mes esame
susipykę, susipriešinę - mums trūksta meilės ir mus užvaldo
baimė. Tie, kurie pasisako prieš šitą pataisą, juos dažniausiai
vienija baimė“, - kalbėjo Seimo narys.
Šeimą su santuoka susiejančią pataisą 98 parlamentarai
pateikė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) rugsėjį paskelbė,
jog 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos
nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje
žmones, prieštarauja Konstitucijai.
KT paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos
pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos
sampratai esminės reikšmės neturi.
Šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra
visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja
šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma
laisvu vyro ir moters sutarimu.
Kai kurie žmogaus teisių gynėjai teigė, kad siūlyta
Konstitucijos pataisa galėjo sudaryti sąlygas diskriminuoti
santuokos nesudariusius asmenis.
BNS užsakymu praėjusių metų spalį atliktos visuomenės
nuomonės apklausos duomenimis, 46 proc. gyventojų remia KT
poziciją, jog šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pagrindu,
tuo tarpu 41 proc. tokiam apibrėžimui nepritaria. Likę 13 proc.
šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Bendrovės RAIT atliktas tyrimas atskleidė, kad šeimos
apibrėžimą tik per santuoką labiau palaiko vyresni žmonės. KT
išaiškinimui pritarė 64 proc. nuo 25 iki 34 metų apklaustųjų.
Tarp 65-74 metų žmonių pritariančiųjų buvo 24 procentai.