Seime virė aistros, opozicija uždelsė atominės elektrinės įstatymų svarstymą (papildyta)

Andrius Sytas
Parlamentas antradienį po trijų valandų diskusijų neatmetė atominės elektrinės įstatymo pataisų, kurios reikalingos atominei elektrinei statyti. Tačiau vėliau opozicija sugebėjo nukelti įstatymo, kuris leistų pasirašyti sutarčiai su „Hitachi“ elektrinei statyti, svarstymą ir visus kitus susijusius įstatymus į kitą Seimo posėdį. Reaguodama į šį opozicijos triuką, valdantieji trečiadienį sušaukė neeilinį Seimo posėdį tik šiems klausimams svarstyti.
Po to, kai Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Atominės elektrinės įstatymo projektui, iki jo priėmimo liko vienas balsavimas.
Daugiau nuotraukų (1)
„Už“ atomines elektrines įstatymo pataisas balsavo 72 parlamentarai, kitą nuomonę turėjo 50 parlamentarų. Parlamentarai taip pat nusprendė paprašyti šio įstatymo antikorupcinio vertinimo.
„Už“ balsavo daugiausia vien valdančioji koalicija bei opoziciniai „darbiečiai“. Likusi opozicijos dalis, su nedidelėmis išimtimis, balsavo „prieš“ arba susilaikė. Be dalies opozicijos paramos valdančiųjų balsų būtų neužtekę ir šis projektas būtų žlugęs.
Seimui nepritarus šiems projektams, „Hitachi“ statomas atominės elektrinės projektas stotų. Kol kas elektrinės šalininkai turi daugumą Seime: projektą palaikantys valdantieji yra gavę opozicinių „darbiečių“ pažadą antradienį balsuoti „už“.
Vyriausybė yra sutarusi su „Hitachi“, kad iki birželio 28 dienos su ja gali pasirašyti sutartį elektrinei statyti. Tam būtina gauti Seimo pritarimą. Tokio pritarimo negavus derybas su „Hitachi“ reikėtų pradėti iš naujo.
Mažai tikėtina, kad gavusi Seimo antausį „Hitachi“ norėtų dar kartą kurti sutartį, kurią Seimas vėl galėtų atmesti. Be to, dabartinei Vyriausybei liko tik ketveri mėnesiai iki kitų Seimo rinkimų. Tai per mažai laiko spėti paruošti naują sutartį ir ją patvirtinti priešrinkiminėmis nuotaikomis gyvenančiame Seime.
Elektrinę palaiko valdantieji, kurie Seime daugumos neturi – jų frakcijos vienija 68 iš 139 šiuo metu dirbančių seimūnų. Tačiau valdančiuosius sutiko palaikyti darbiečiai, tiesa, su keliomis išlygomis – jie nori įpareigoti Vyriausybę dar sykį atsiklausti Seimo leidimo statyti elektrinę po to, kai baigsis kelis metus truksiantis jos projektavimas.
Valdantieji konservatoriai tvirtina, kad atominė elektrinė yra būtina, kad šalis būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos. Tam, pasak jų, reikia savų elektrinių, o atominė energetika yra pigiausia. Pernai Lietuva importavo 68 proc. elektros energijos – daugiausia Europos Sąjungoje.
Elektrinės šalininkai taip pat įrodinėja, kad jei Lietuva nestatys savo atominės elektrinės, tai neabejotinai bus pastatytos atominės elektrinės greta Lietuvos sienos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje.
Bene visos opozicinės partijos teigia palaikančios atominę energetiką, tačiau nepalaikančios konkrečiai šio projekto.
Socialdemokratai tvirtino, kad siūlomas reaktorius yra prastas ir brangesnis, nei skelbiama. Tai pat siūlė iš pradžių spręsti šilumos problemas, tik tada galvoti apie elektrą.
„Tvarkiečiai“ sako, kad projekte yra pernelyg daug klaustukų, ir jam pritarti neatsiklausę tautos valios negali.
Opozicijos taip pat lygina elektrinę su „Mažeikių naftos“ pardavimu „Williams“. Kai kurie opozicijos parlamentarai tvirtina jog tai afera. Yra tikinančių, kad Lietuva per maža, kad sugebėtų pastatyti atominę elektrinę.
Konservatoriams priminė „Williams“
Antradienį Seime dėl atominės elektrinės įstatymo diskusijos buvo itin karštos. Daugiausia kritikos projektui pažėrė socialdemokratai.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis naujosios atominės elektrinės projektą lygino su „Mažeikių naftos“ pardavimu JAV įmonei „Williams“.
„Konservatoriai daro tragišką geopolitinę klaidą, kaip ir „Williams“ atveju.  Tai bus „Williamsas“ ne kvadratu, o kubu“, - teigė V. Andriukaitis.
„Tą sykį dėl sandorio skambino Madeleine Albright, dabar skambina kita JAV valstybės sekretorė.
Kadangi „General Electric“ reikia gelbėti, jis pastatys reaktorių, jį reikia gelbėti. Todėl suklumpa konservatoriai prieš savo rinkimų pažadus.
Aš pasisakyčiau už tai, kad Visagine būtų elektrinė, bet pakviečiant prancūzus, rusus, kad atominę elektrinę realizuotų kaip pilnavertį projektą.
Tai vienintelis būdas – tartis su Prancūzija ir Rusija, kad jie išvežtų iš atominės elektrinės atliekas. Tai geopolitiškai teisingais projektas. Jis kurtų darbo vietas Europos Sąjungas, jis leistų gauti paramos iš Europos Sąjungos fondų“, - tvirtino V. Andriukaitis.
Jis priminė, kad savo rinkiminėje programoje konservatoriai žadėjo statyti du atominės elektrinės reaktorius, abu po 800 megavatų (MW) galios. Visagine šiuo metu ketinama statyti vieną 1350 MW galios reaktorių.
M. Bastys: "Sutartis su „Hitachi“ - neatsakingiausia istorijoje"
Socialdemokratas Mindaugas Bastys apgailestavo, kad parlamentui trūksta laiko išnagrinėti jam pateiktą koncesijos sutartį tarp Lietuvos ir „Hitachi“. Bet kartu šią sutartį jis stipriai kritikavo.
„Nors manau, kad atominė energetika gali būti perspektyvi, bet tai, kaip parengta sutartis, įeis į istoriją kaip neatsakingiausiai ir nesėkmingiausiai parengta sutartis. (...)
Valstybė per daug atsakomybės ima ant savo pečių. Suprasčiau, jei visą atsakomybę prisiimtų verslas, šiuo atveju ją ima visi mokesčių mokėtojai. Ir tuo atveju, jei projektas bus sėkmingas, ir jei bus nesėkmingas“, - kalbėjo M. Bastys.
B. Vėsaitė: "Svarbu ne elektra, o šiluma"
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė tikino, jog atominės elektrinės projektas šaliai yra per didelis.
„Noriu pasakyti: projektas pernelyg brangus ir rizikingas tokiai mažai šaliai kaip leituva. Verdančio vandens reaktorius yra vakarykštės dienos technologija. Jo saugumui užtikrinti reikės daug daugiau papildomų lėšų, nei jūs apskaičiavote. Investuoti Lietuvai 5 mlrd. litų neužteks, reiks 6 ar daugiau milijardų. Projekto gyvybingumas abejotinas“, - tvirtino parlamentarė.
Ji piktinosi, kad vis dar nėra pasirašyta sutartis dėl statybų su Latvija ir Estija. Bei reikalavo, kad būtų visų pirma būtų sprendžiamos šilumos problemos.
„Jei jūs, valdantieji, išeitumėte į gatvę, paklaustume, kas žmonėms svarbiau, ar elektros ar šilumos kaina, žmonės gatvėje pasakytų – šilumos kaina.
Pastačius didžiuosiuose Lietuvos miestuose keturiolikoje miestų kogeneracines elektrines, kurios gamina tiek elektros energiją, tiek šilumą, būtų galima pasiekti 660 MW galios elektros energijos tiekimą. Manau, kad kogeneracine elektrinė išspręstų šilumos kaštų klausimus ir tikrai nereiktų vykdyti tokio rizikingo projekto“, - teigė ji.
A. Butkevičius: "Peršamas prastas reaktorius"
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius skundėsi kad Seimui neužtenka laiko nagrinėti pasiūlytus įstatymus. Jie parlamentui buvo pateikti prieš mėnesį.
„Manau, tokie įstatymo projektai turi būti svarstomi mažiausiai metus laiko“, - kalbėjo jis.
Jis sakė, kad pagrindinis tikslas Vyriausybei turėjo būti ne rūpintis elektra, o mažinti šilumos kainą.
Parlamentaras tvirtino, kad „Hitachi“ Lietuvai bando įsiūlyti pasenusį reaktorių, kuris kainuotų brangiau, nei skelbiama.
„Mūsų pozicija tokia: pasisakome už atominę energetiką. Bet ar kai kurie politikai domėjosi, kuo ypatingas šis reaktorius, kuris jau nėra populiarus pasaulyje, kurio užsakymų niekas nebepateikia? Naujų statybų su verdančio vandens tipo reaktoriais nėra. Nei „Hitachi“, nei „Toshiba“ užsakymų neturi. Reikėtų išsiaiškinti, kodėl vengiama tokio tipo reaktorių. Paminėsiu tik kelias priežastis.
Atominė elektrinė su verdančio tipo reaktoriais yra tik vieno kontūro, todėl sudėtingesnės ir komplikuotesnės eksploatuoti. Nes visas kontūras yra radioaktyvus.
Kuras į reaktorių įvedama iš apačios, todėl yra daug skylių apačioje. Per jas tai gali kaip per rėti ištekėti viskas iš korpuso, kaip Fukušimoje. Europos Sąjunga tiems reaktoriams iškele papildomus reikalavimus, to nėra lietuviškame verslo plane, tai nėra finansiškai atspindėta. Turi būti „gaudyklė“ apačioje. Ir elektrinės stogas turi būti sustiprintas. Tam reikės papildomų asignavimų“, - teigė jis.
A. Butkevičius taip pat teigė, kad „Leo LT“ buvo sukurtas dalyvaujant konservatoriams Andriui Kubiliui, Audroniui Ažubaliui bei Česlovui Stankevičiui. „Noriu pasakyti tiesą, kuri gal kai kuriems konservatoriams ir nepatinka“, - kalbėjo politikas.
A. Ažubalis: "Kas prieš mus, tas už rusus"
Konservatoriai projektą gynė beveik vieningai.
„Kitos galimybės nukirsti energetinės priklausomybės saitus Lietuva gali nebeturėti“, - antradienį diskusijose dėl naujos jėgainės statybos Seime sakė A. Kubilius.
„Kas balsuos prieš šį projektą, balsuos už atominės elektrinės projektus Baltarusijoje ir Karaliaučiuje. Tai vienas prie vieno, aiški priklausomybė“, - iš tribūnos šaukė konservatorius užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Po šios frazės iš socialdemokratų buvo girdėti protesto šūksniai.
„Visos kalbos apie kažkokį nesaugų, abejotiną projektą yra nieko vertos. Jei jo neįgyvendinsime, atominės elektrinės Baltarusijoje ir Karaliaučiuje stovės. Tai objektai, dėl kurių saugumą ne tik mes turime abejonių.  Rusija užsimena dėsianti visas pastangas, kad Lietuva būtų išbraukta iš atominę energetiką generuojančių šalių tarpo.
Projektas nulems ir Baltijos regiono ateitį. Jei užkirsime kelią šiam projektui, pralaimėsime ne tik mes, Lietuva, bet ir visas regionas. Tiesa, tik ne mūsų rytiniai kaimynai. Jau nekalbu apie tokio žingsnio poveikį užsienio partnerių akyse. Todėl nėra toleruotinas siekis numarinti projektą.
Europos Sąjunga kvėpuoja vertybiniais, demokratiniais ir atvirumo principais, skirtingai nuo mūsų kaimynų. Dirbame su labiausiai pasaulyje pripažintomis kompanijomis. Taip pat su Japonijos ir JAV vyriausybėmis. Projektas taptų pamatu strateginei partnerystei“, - teigė A. Ažubalis.
Panašiai tvirtino ir konservatorius Kęstutis Masiulis. Pasak jo, elektrinės projektas yra būdas Lietuvai ištrūkti nuo Rusijos įtakos.
„Tai geopolitinis sprendimas Ar išliekame Rusijos politinėje erdvėje, ar kuriame savo energetikos politiką – sprendimas dėl atominės elektrinės tam turės labai didelės įtakos. Tie, kas mano, kad nereikia atominės elektrinės, tie iš esmės vienprasmiškai apsunkina Lietuvai kurti savo energetinį saugumą ir savarankiškumą. Tai yra pabrėžęs ir Valstybės saugumo departamentas, pasakęs, kad užsienio agentūros deda didžiules pastangas jam sutrukdyti“, - teigė parlamentaras.
V. Mazuronis: "Ministras – mužikas!"
A. Ažubalio pasisakymą „tvarkiečių“ lyderis Valentinas Mazuronis įvertino kaip „mužikišką“.
„Ažubalio retorika yra nediplomatiška, primityviai mužikiška. Kuo pats, Ažubali, kvepiate, tuo kitus bandote tepti“, - sakė parlamentaras.
Jis tikino, kad projekte yra daug neatsakyta klausimų – nei ar jame dalyvaus Latvija ir Estija, nei kiek kainuos elektrinės elektra.
„Todėl duoti startą procesui, kuris kainuos šimtus milijonų net iki sekančio etapo Lietuvos žmonėms būtų neatsakinga. Ypatingai – negavus Lietuvos piliečių patvirtinimo, ar jie sutinka tokiomis sąlygomis mokėti, vaikai mokėti, anūkai mokėti pinigus“, - sakė V. Mazuronis.
A. Kubilius: "Jei tavo kaimynas Rusija – tai nebūk priklausomas nuo tokio kaimyno"
Premjeras Andrius Kubilius piktinosi, kodėl dėl nepingančios šilumos yra norima nepritarti atominei elektrinei.
„Problemų yra likę labai daug – šilumos ūkio, kitų problemų. Jas reikia spręsti. Bet nėra taip, kad jei kažkas nori spręsti šilumos ūkio, tai nereikia spręsti elektros“, - teigė jis.
Ir argumentavo, kad Lietuvai, importuojančiai per du trečdalius elektros, būtina ją gaminti pačiai.
„Jei geografiškai būtume Liuksemburgo vietoje, sutikčiau su 70 proc. elektros importu. Bet kai turime, ką turime - atsakymas turi būti labai aiškus. Situaciją turime keisti, turime pasirūpinti  generaciniais pajėgumas. Tai pirma aksioma. Importuojant 70 proc. elektros, daugumoje iš Rusijos, negalime garantuoti ekonominio saugumo ir perspektyvos“, - teigė premjeras.
Jis taip pat tikino, jog pigiausiai elektrą gamina branduolinės elektrinės.
„Dėl jos rezervinių pajėgumų turėsime tartis ir su kaimynais lenkais ir rusais. Tai numatyta įstatyme“, - sakė premjeras.
J. Razma: "Baigsis rinkimai, baigsis ir prieštaravimai"
Konservatorius Jurgis Razma tikino, kad statyti atominę elektrinę Lietuva apsisprendė dar premjero Algirdo Brazausko laikais. Pasak jo, elektrinės oponentai Seime tiesiog vaikosi priešrinkiminio populiarumo.
„Įvyko stichinė nelaimė Japonijoje. Visi matė tuos vaizdus. Žmonės irgi juos matė. Tai yra suprantama. Politikai neretai prisitaiko prie žmonių nuotaikų ir keičia sprendimus
Lietuva turi gerą šansą, kai kitos valstybės blaškosi, mes darydami ryžtingus sprendimus galime tai padaryti pigiau, turėti tą pranašumą. Neišvengiamai po kelių metų čia stovės jau kitų vyriausybių atstovai ir įrodinės, kad Lietuvai neblogai ir antrą reaktorių turėti. Tuo neabejoju. Baigsis priešrinkiminiai prisitaikymai prie rinkėjų emocijų, darysime sprendimus.
Kodėl šiame projekte dalyvauja Latvija ir Estija? Nenorėkime, kad jie priimtų sprendimus anksčiau už mus. Jei mato mūsų blaškymąsi ir nežino, kaip mes balsuosime. Nenorėkime, kad jie būtų priėmę savo sprendimus anksčiau už mus“, - teigė jis.
R. Dagys: "Pensijų fondai kainuoja brangiau nei elektrinė"
Konservatorius Rimantas Dagys akcentavo, kad daugiau pingų, nei kainuos atominė elektrinė, į privačius pensijų fondus perveda „Sodra“.
„Taip, pinigai yra dideli. Girdėjau porą skandinaviškų bankų ekspertų sakančių, kad gal net neverta statyti.  Bet kalbant apie pensijinius fondus jie agituoja jau priešingai. Nors tuo metu, kai baigsime atominę elektrinę, kaupiamuosiuose pensijų fonduose suksis 20 kartų daugiau pinigų, nei kainuoja elektrinė. Bus 450 milijardų  litų“, - teigė R. Dagys.
J. Veselka: "50 metų elektrinės elektra bus brangi, bet statyti reikia"
Elektrinę palaikantis Julius Veselka, kuris priklauso opozicinei „tvarkiečių“ frakcijai, svarstė, kritikavo bijančius atominės energetikos nesaugumo ir lygino ją su automobiliais.
„Po automobilių ratais žuvo daug žmonių, ir šiandien žūsta. Pasiūlykime uždrausti automobilius ir persėsti ant arklių – žmonių žūčių sumažės smarkai“, - šaipėsi jis.
Parlamentaras apgailestavo, kad buvo uždaryta senoji Ignalinos atominė elektrinė, jo nuomonė, geriausia būtų buvę pratęsti jos darbą. Jo nuomonė, uždarius šią elektrinę belieka statyti naują.
Jis taip pat tvirtino, kad 50 metų po statybų elektrinės kaina bus didesnė, nei rinkos. Vėliau – pigesnė.
„Ar buvo geresnių variantų? Buvo, bet – buvo. Tai paskutinis šansas Lietuvai likti atominės energetikos valstybe.
Objektą statome 60-čiai ar 80-čiai metų. Vertinkite, kiek tada pabrangs infliacija, daro jėga, medžiagos. O mūsų objektas jau nebrangs. Tolimesnėje perspektyvoje duos konkurencingą energiją, didins šalies konkurencingumą. Dėl to jokių abejonių nėra.
Klausimas, kaip mes parduosime tą elektrą. Bet manau, kad valdžioje po tiek metų neliks rusofobų, ateis pragmatiški, dalykiški žmonės. Kai turėsime elektrinę, ir dėl galių sutarsime, ir pardavimai bus išspręsti.
Tikrai augs elektromobilių naudojimas. Bus elektros energijai bus didžiulis poreikis. Tai bus milžiniškas pliusas mums“, - teigė J. Veselka.
V. Valkiūnas: "Lietuvą praskolins ir privers atiduoti ginklus"
Tarp konservatorių atominę elektrinę aršiai kritikavo tik Jonas Šimėnas, kuris ilgą laiką palaikė atsinaujinančios energetikos interesus.
Jis siūlė ne statyti elektrinę, o rūpintis atsinaujinančia energetika.
„Mes savo energetiką kuriame importo pagrindu – gamtinės dujos, nafta, suskystintos dujos, dabar ir branduolinis kuras. Tai tikrai nėra saugu.
Mūsų ekonomika yra mažytė, su savo išteklius galime pakelti visus reikalavimus energetikai“, - tikino jis. Bei baiminosi, kad elektrinės radioaktyvus panaudotas kuras liks Lietuvoje.
Apie naštą Lietuvai kalbėjo ir kiti parlamentarai.
Valdančiųjų Liberalų ir centro sąjungos frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas tvirtino, kad projektas sužlugdys Lietuvą.
„Lietuva priverčiama prasiskolinti, po to už skolas bus paimti visi ginklai ir turtai. Gyvenimas tampa priklausomas nuo biržų manipuliacijų“, - kalbėjo Seimo narys.
Konservatorių frakcijai priklausantis nepartinis Saulius Stoma svarstė, kad atominė elektrinė gali įvaryti šalį į bankrotą.
„Jei nepavyks – o nepavykti gali – tai gali būti didžiulis smūgis valstybės finansams, kuris privestų prie valstybės bankroto“, - tvirtino jis.
„Tai per didelė našta Lietuvai“, - sakė „valstietė“ Rima Baškienė.
Parlamentaras Gintaras Songaila tikino, kad atominė elektrinė neatsipirks.
„Atominė elektrinė nėra klasikinis komercinis projektas, niekur nėra statomas be valstybės paramos. Bent netiesiogiai subsidijuoja valstybė. Ekonominius skaičiavimus elektrinės statytojai atliko dėl vaizdo, kaip propagandistai, o pagrindiniu tikslu iškelia geopolitiką“, - teigė jis.
Priešingai tvirtino K. Masiulis. „Atominės elektrinės projektas yra komercinis – skirtingai nuo vėjo ar saulės energetikos, jam nereikia subsidijų. Jis daromas kaip atsiperkantis projektas.  Jam užtenka, kad yra rinkos kainos. Atominė energetika gamins rinkai, rinkos kainoms. Tai irgi daug ką pasako“, - tikino jis.
Vadino afera
Seimo tribūnoje girdėjosi ir kalbų, kad atominės elektrinės projektas yra afera.
„Mums siūloma balsuoti už tėvynės sąjungos ir Japonijos verslo projektą“, - tikino V. Valkiūnas.
„Dalyvaujame labai negražioje aferoje“, - teikė „tvarkiečių“ frakcijai priklausantis Egidijus Klumbys.
O G. Songaila prognozavo, kad elektrinės statytojai gali atsidurti laisvės atėmimo vietoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.