Gausi įvairiausių rašiklių ekspozicija įkurdinta skyriaus darbuotojos Žiuljetos Vakutienės kabinete. Tai ji pirmoji ir sumanė kolekcionuoti klientų, dažniausiai bankininkų, paliekamus reklaminius rašiklius.
Jie sukabinti ant kelių prie sienos pritvirtintų virvių. Dar kelios dešimtys rašymo priemonių guli stalčiuje, nes ant esamų pakabų nebetelpa.
„Ne aš viena juos renku. Visi darbuotojai ir net jų šeimų nariai stengiasi papildyti kolekciją. Jei eksponatus pirktume, kolekcija daug sparčiau gausėtų, bet dabar laikomės principo, kad kolekcionuojame tik paliktus dovanų, išsikeistus ar išprašytus veltui“, – apie kolekciją pasakojo Ž. Vakutienė.
Rankinėje – paruošti mainai
Prieš vienas Kalėdas, kai ant specialistės stalo susidarė nemaža krūvelė hipotekoje dėl įkeisto turto besilankiusių banko darbuotojų dovanotų skirtingų spalvų ir formų rašiklių, moteris nusprendė jų neišdalinti kolegoms, o kaupti.
Iš pradžių įvairius bankus reklamuojantys rašikliai gulėjo stalčiuje. Po kurio laiko Ž. Vakutienė pamatė, kad jei rašikliams nesuras kitos vietos, nebebus kur dėti dokumentų.
Taip rašymo priemonių kolekcija išvydo dienos šviesą, persikraustė ant sienos. O tada, kai kiekvienas užėjusysis galėjo matyti tušinukų girliandą, kolekcija ėmė pildytis dar sparčiau.
Reklaminius tušinukus moteriai ėmė nešti visi kolegos. Kas iš kelionių, seminarų, viešbučių, kas tiesiog iš kitų įstaigų. „Ir mane pačią pagavo azartas. Būna, kad kokioje nors specializuotoje parduotuvėje pamatau darbuotoją, rašantį savo firmos tušinuku, o mūsų kolekcijoje tokio dar nėra, paprašau, gal galėtų su manimi apsikeisti. Specialiai tam rankinėje vis nešiodavausi kelis tušinukus“, – pasakojo Ž. Vakutienė.
Savo rašiklių turi ir bažnyčios
Dabar, kai ant kabineto sienos driekiasi net kelios eilės įvairiaspalvių tušinukų, juos dovanoja ir tokie klientai, kurie neturi savų firmų reklaminių rašiklių, bet turi įdomią, kolekciją papildyti galinčią rašymo priemonę.
Ne kartą yra nutikę, kad hipotekos skyriuje apsilankęs klientas grįžta po kelių dienų vien tam, kad kolekcijai padovanotų rašymo įrankį.
Į hipotekos kabinetą atkeliavo rašiklis su politikos veterano Česlovo Juršėno parašu, vaistų gamintojų rašiklis su viduje plaukiojančia „Prostamol-uno“ tablete, studentų rankų darbo rašiklis, susuktas iš popieriaus, ginklų parduotuvės firminė rašymo priemonė, rašikliai iš įvairių sąskrydžių, darbo seminarų.
Lietuviškų tušinukų kolekciją papildė kelios dešimtys užsienietiškų rašymo priemonių. Pas Ž. Vakutienę pateko net reklaminis vokiečių bažnyčios rašiklis. „Buvo keista tokį matyti. Bent jau mūsų šalyje nė viena bažnyčia nėra išsileidusi ją reklamuojančios rašymo priemonės“, – kalbėjo pašnekovė.
Egzotiškai atrodo ir rašiklis, reklamuojantis Rusijos kelių miliciją. Garsaus Ukrainos kurorto Jaltos reklaminis tušinukas šone turi metalinę juostelę, kurią patraukus išsiskleidžia poilsinės vietovės žemėlapis.
Grožio titulą skirtų tušinukui iš pinigų
Kelis donorystę reklamuojančius tušinukus kolekcijai atidavė Ž. Vakutienės sūnus. Vaikinas yra nuolatinis donoras. Vienas tų tušinukų itin įdomus - primena švirkštą.
Sportiniai „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ tušinukai į kolekciją atkeliavo irgi iš Ž. Vakutienės šeimos. Kai sūnus atidavė rašiklį su vienos komandos reklama, tėvas kaip mat kolekcijai įpiršo ir kitos komandos reklamą.
„Sūnus yra „Žalgirio“ sirgalius, o tėvas – „Lietuvos ryto“, tai vyrui, matyt, kilo pavydas, kad tik viena reklama kolekcijoje kabos“, – juokėsi pašnekovė.
Pačiai Ž. Vakutienei arčiausiai širdies yra paprastučiai, matinės medienos tušinukai, išleisti duona ir pyrago gaminiais prekiaujančių įmonių.
Funkcionaliausiu rašikliu moteris įvardija Švietimo skyriaus reklaminę rašymo priemonę. Tas tušinukas labai patogus paimti ir dalį jo sudaro persišviečianti liniuotė.
Jei reikėtų rinkti gražiausio dizaino rašiklį, Ž. Vakutienė juo tituluotų elegantišką ir subtilią, tamsios samanų spalvos rašymo priemonę, pagamintą iš perdirbtų banknotų.
Namai pilni bičių
Kalbėdama apie originalią tušinukų kolekciją Ž. Vakutienė vis pabrėžė, kad ne ji viena juos kolekcionuoja, o visas darbo kolektyvas. Moteris griežtai atsisakė ir nusifotografuoti šalia įspūdingųjų eksponatų, nes tvirtino, kad nėra aistringa kolekcionierė.
Paklausta, ar gyvenime nieko nėra kolekcionavusi, moteris prisipažino, kad jau 18 metų visa jos šeima renka įvairių pavidalų bites. Vienas namų kambarys paverstas šio darbštaus vabzdžio atvaizdų muziejumi.
Vakučių šeima bites kolekcionuoti ėmė ne šiaip sau, o gimus dukrai ir ją pakrikštijus Austėja.
„Austėja – bičių deivė, tad visi į namus pradėjome nešti bites, paaugusi ir dukra prisidėjo prie bičių rinkimo“, – atviravo pašnekovė.