Penktadienį kiaulių fermoje beveik 700 kiaulių nugaišo dėl elektros gedimo išsijungus vėdinimo sistemai. Jai nustojus veikti, patalpose susikaupė nuodingos anglies dvideginio bei amoniako dujos ir gyvūnai užduso. Šis įvykis priminė vasaros rykštę ūkininko verslui – gyvūnų uždusimo žalas.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, gyvūnai paprastai uždūsta, kuomet sugenda ventiliacijos sistema ir neišsklaidomos kenksmingos dujos arba pakyla aukšta temperatūra. „Vasarą užplūdus karščiams gyvulius apsaugoti ne visuomet padeda net įrengtos modernios ventiliacijos sistemos, nes jos ventiliacijai ima orą iš lauko. Jeigu lauke temperatūra didesnė nei 35 laipsniai, ventiliacijos sistema patalpose tampa nebeefektyvi – nors oro kaita užtikrina pakankamą deguonies kiekį patalpose, tačiau gyvūnams smarkiai išauga perkaitimo (šilumos smūgio) rizika. Ūkininkams rekomenduojama įsidiegti įspėjamąsias sistemas, tačiau tai nėra panacėja, nes tikimybė, jog technika suges išlieka, be to, uždusimo žalos – žaibiškos, gyvūnai nugaišta per mažiau nei 40 minučių. Dėl šios priežasties reikėtų įvertinti, ar nevertėtų riziką valdyti apsidraudus“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Karščiui itin jautrūs paukščiai, juos auginant rizika prarasti ūkį karštomis dienomis yra didžiulė ir sunkiai valdoma. Pavyzdžiui, pernai liepą per kelias karštesnes dienas draudimo bendrovė registravo net penkių paukštynų fermų žalas. Tuomet klientų nuostoliams padengti buvo išmokėta daugiau kaip 200 tūkst. litų. Kiaulės karščiui atsparesnės nei paukščiai, tačiau joms uždusus, ūkininkai susiduria su ženkliai didesniais nuostoliais, kadangi vidutinė paukščio ir kiaulės vertė iš esmės skiriasi.
Vien pernai per tris vasaros mėnesius draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ registravo septynis masinius paukščių kritimo dėl aukštos aplinkos temperatūros atvejus. T. Nenartavičius atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio žalos kyla dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl karščio lauke ar ventiliacijos įrangos gedimo, tokių nuostolių priežastimi gali tapti ir gamtos stichija. Pavyzdžiui, viena didžiausių žalų buvo užregistruota tuomet, kai paukštyne po žaibo iškrovos sutriko ventiliacijos sistema ir per mažiau kaip 40 minučių nugaišo daugiau nei 7 tūkst. broilerių.
Pasak draudimo eksperto, ūkininkams turėtų būti aktualu ne tik apdrausti nuo nelaimių gyvūnus, bet ir sumažinti verslo nutrūkimo riziką. „Tiek keli, tiek masiškai kritę gyvūnai sutrikdo ūkininko veiklą – jis yra privestas arba visiškai ją nutraukti, arba dirbti mažesniais pajėgumais. Jeigu gyvūnai apdrausti kaip turtas, draudimas atlygina žalą dėl jų netekimo, tačiau ūkininko realiai patirti nuostoliai gali būti kur kas didesni, kai sudedamas negautas pelnas ir fiksuoti ūkio veiklos kaštai. Tokie nuostoliai atlyginami pagal kitą draudimo rūšį – verslo nutrūkimo draudimą. Pastebime, kad neretai dėl būtinybės nutraukti veiklą įmonės patiria didesnius nuostolius nei dėl prarasto turto“, – teigia T. Nenartavičius.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad verslo nutrūkimo draudimas ypač aktualus paukščių augintojams, kadangi šių gyvūnų praradimas labiausiai iškraipo nusistovėjusius gamybinius ciklus, t.y. ūkininkams privalomas įdirbis, kad veikla būtų ne tik reikalaujanti investicijų, bet ir vėl jas atperkanti.