Paklausta, ar šis projektas, sulaukiantis kritikos, nėra
pernelyg rizikingas, Seimo pirmininkė interviu Žinių radijui sakė,
kad šiuo atveju daug ką lemia viešieji ryšiai.
„Reikia pripažinti, kad Vyriausybės viešųjų ryšių klausimas
yra tikrai kaip visada pakankamai komplikuotas ir nepakankamas. (...)
Tiesiog per mažai yra aiškinama, ir kompetentingai, ir suprantama
žmonių kalba. Ir dėl to oponuojanti pusė, kuri tikrai kalba,
reikia pripažinti, labai, atrodo, ir argumentuotai, ir pagrįstai, ir
suprantamai, natūralu, kad iš karto žmonės labiau patiki kita puse
negu kad Vyriausybės teikiamu projektu“, - trečiadienį sakė
I. Degutienė.
Vis dėlto Seimo pirmininkė tikisi, kad parlamentarai išreikš
palaikymą ir galutiniame balsavime.
„Tikrai noriu pasidžiaugti, kad nors diskusijos dėl atominės
jėgainės buvo išties įnirtingos ir daug ką apimančios, (...) bet
tikrai išsakyta pozicija 72 Seimo narių, kurie, pabrėžiu, nebuvo
vien tiktai priklausantys valdančioms partijoms arba valdančiai
koalicijai, bet ir opozicijai priklausantys Seimo nariai.
Manau,
kad tai yra geras požymis ir todėl dabar jau viltingai žiūriu ir į
ketvirtadienio dieną, kuomet bus šitie įstatymai priimami, ir
viliuosi, kad panašiu balsu skirtumu bus šis įstatymas ir
priimtas“, - trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui“ kalbėjo
parlamento vadovė.
I. Degutienė pabrėžė koncesijos sutarties su strateginiu
investuotoju „Hitachi“ dėl Visagino AE statybos svarbą, dėl kurios
parlamentarai balsuos trečiadienį.
Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuva,
importuodama iš vieno šaltinio daugiau kaip 75 proc. suvartojamos
elektros energijos, nėra saugi. Esą, remiantis tarptautine
praktika, šalis nesaugi, jeigu importuojama daugiau kaip 10-15
proc. elektros energijos. Lietuva neturi konkurencingų elektrinių
ir Visagino AE būtina siekiant užtikrinti patikimą ir konkurencingą
elektros tiekimą. Be to, Lietuvoje ateityje išaugs elektros
energijos poreikis.
Seimui antradienį po svarstymo pavyko pritarti naujos redakcijos
Atominės elektrinės įstatymo projektui. Tačiau parlamentas
antradienį nebaigė svarstyti įstatymo dėl koncesijos suteikimo ir
Lietuvos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino
atominės elektrinės projekte projektui - parlamentarai svarstymuose
padarė pertrauką.
Vėliau Seimas nutarė nebesvarstyti ir visų
kitų energetinių projektų - taip pat padaryta pertrauka.
Jei energetikos projektus dėl naujos AE Seimas priims, planuojama
pasirašyti koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju Japonijos
korporacija „Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją -
maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos objekto statybos.
„Hitachi“ turėtų valdytų 20 proc. naujos branduolinės jėgainės
Lietuvoje akcijų, Lietuva - 38 proc. akcijų, Latvija - 20 proc., o
Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų.
Vyriausybė teigia, kad elektrinė užtikrintų energetinį
Lietuvos saugumą. Dabar Lietuva daugiau nei pusę jai reikalingos
elektros energijos importuoja. Tikimasi, kad elektrinė bus pastatyta
iki 2020-2022 metų.