Lrytas.lt pasidomėjo, ką apčiuopiamai gero taip atkakliai ginamas projektas galėtų duoti tai žmonių grupei, kuri jau dabar gyvena santuokoje ar ketina tuoktis. Tačiau projektą Seimui pateikęs Stasys Šedbaras negalėjo pasakyti nieko konkretaus - kalbėjo daugiausiai apie vertybes bei moralinę paramą.
Tik vertybės
„Ar tie žmonės, kurie gyvena santuokoje, ką nors pajustų?“ - politiko paklausė klausė lrytas.lt.
„Pačiu įstatymu ar Konstitucijos straipsniu nieko gero nepajusi, - sakė S. Šedbaras. - Įstatymas gali tik sukurti prielaidas, įtvirtinti tam tikras vertybes. O pagal jas po to galima dėlioti, kaip tą įgyvendinti. Jeigu pačiu įstatymu būtų galima sukurti gerovę, galėtume priimti įstatymą „Gyvensime kaip Liuksemburge“. Bet nuo to taip negyvensime“.
Pasiteiravus, ar kaip politikas neturi vizijų, ką konkretaus būtų galima valstybei nuveikti tų šeimų labui, remiantis siūlomu naujuoju apibrėžimu, S. Šedbaras nesiliovė kalbėti apie dvasinį ir vertybinį lygmenį: „Šeima, kaip pasakyta Konstitucijoje, yra visuomenės pagrindas arba visuomenės ląstelė – tai ne tik ūkinis vienetas ir ne tik socialinis vienetas.
Visų pirma ji garantuoja tautos tęstinumą, reprodukcinę funkciją. Kokioje šeimoje mes matome geriausią tos funkcijos atlikimą? Mes manome, kad tradicinėje šeimoje reprodukcinę funkciją galime užtikrinti ne tik fizine prasme, bet ir socialine, dvasine prasme. Vaikai saugiausiai turėtų jaustis, kai yra tėtis, kai yra mama. Čia yra siekiamybė, čia yra moralinė parama“.
Mokesčių lengvatos?
„Ar tikitės, kad tiesiog įstatymas, Konstitucijoje įrašytas žodis pats savaime gali suvilioti žmones aktyviau sudaryti santuokas, kurios, anot jūsų, yra siekiamybė?“ - politiko klausė lrytas.lt.
Atsakydamas į tai S. Šedbaras priminė ir dabar veikiančią, nors ir krizės pakoreguotą paramos sistemą jaunoms šeimoms įsigyti būstą. „Tai realus dalykas, - sakė jis. - Bet turėtų būti ir kitos priemonės, ypatingai – per mokesčius. Jeigu jauna šeima dirba, turi vaikų, tai turėtų pajusti per mokestinę sistemą“.
Pasak Seimo nario, kažkas panašaus yra Vokietijoje: „Man teko kalbėtis su lietuvaičiu, kuris yra vedęs vokietę ir turi vaikų. Kai paklausiau, kiek jis moka mokesčių, jis sakė, kad ko gero nelabai ką bemoka, nes gimė vaikų, jie yra susituokę. Būtent šitie požymiai ir rodo, kad jis remiamas tokiu būdu. Valstybė mažina jo mokestinę naštą“.
Vaikai remiami bet kuriuo atveju
Sakydamas, kad valstybei remiant šeimą (savaime aišku, suprantamą kaip santuoką), S. Šedbaras pabrėžė, kad vaiko, negalinčio pasirinkti, kur jam augti, atžvilgiu negali būti atliekami jokie skirstymai: „Parama vaikui – vienas dalykas, parama šeimai – kitas dalykas“.
Pasak jo, pagal siūlytą, bet Seimo taip ir nepriimtą šeimos apibrėžimą mama su vaiku taip pat būtų laikoma šeima. „Čia ir buvo tas didysis ginčas, ir praktiškai jo neliko, - džiaugėsi S. Šedbaras. - Opozicijai nebeliko argumentų prieš šitą pataisą. Diskutuodami ir ginčydamiesi visgi sutarėme, kad tėtis su vaiku, mama su vaiku yra šeima. Šeima gimsta taip pat ir iš tėvystės bei motinystės“.
Padaugėtų pašalpų gavėjų?
Įvardijus šeimą tik kaip santuoką arba tėvų ir vaikų ryšį, motina, turinti vaikų ir gyvenanti su sugyventiniu, kuris nėra jų biologinis tėvas, bei turinti su juo bendrą ūkį, automatiškai taptų vieniša mama ir jau vien tuo pagrindu galėtų pretenduoti į socialinę paramą bei lengvatas. S. Šedbaras įžvelgia pavojų, kad šitaip gali padaugėti pašalpų gavėjų, ir lygina tai su piktnaudžiavimu.
„Yra ta problema, ir šitą dalyką reikia spręsti, - sakė jis. - Dėl socialinės paramos reikalingos visai kitokios priemonės. Negali būti taip, kaip su iš Gariūnų brangiu automobiliu bedarbio pašalpos pasiimti atvažiavusiu prekybininku, kuris niekur neregistravęs savo verslo“.
Pasak S. Šedbaro, ten, kur yra pakankamai pajamų – nesvarbu, kokiame vienete ta bendruomenė gyvena, - socialinės išmokos neturi būti mokamos: „Socialinės išmokos turi būti mokamos tik tam, kuris neturi, ko valgyti. Jos turi būti atidžiai skaičiuojamos ir mokamos tiems, kam jų reikia, nepriklausomai nuo to, ar tie žmonės susituokę, ar ne.
Paklaustas, ar prasminga valstybei remti – pavyzdžiui, taikant mokesčių lengvatas ir taip negaunant dalies pajamų į biudžetą – pasiturinčiai gyvenančius žmones vien dėl to, kad jie yra sudarę santuoką, S. Šedbaras vėl pabrėžė, kad socialinė parama neturi nieko bendra su šeimos buvimu ar nebuvimu. Taip ir vėl sugrįžo apčiuopiamos naudos žmonėms, gyvenantiems santuokoje, klausimas.
Patogiau išsiskirti?
Pasak S. Šedbaro, pataisa būtų naudinga net ir tiems, kurie nenori gyventi santuokoje. Dabar, kai šeimos apibrėžimas yra platus, žmogus praktiškai negali pasirinkti partnerystės: „Jeigu jie gyvena partnerystėje, Konstitucinis teismas juos laiko šeima. O gal jie nenori šeimoje gyventi? Gal jis nori kurį laiką pagyventi tik partnerystėje? Tuomet reikia keisti Civilinį kodeksą ir išbraukti partnerystės sąvoką“.
Svarstydamas, kokią praktinę naudą galėtų suteikti šeimos sutapatinimas su santuoka, S. Šedbaras prisiminė Ameriką: „Pavyzdys galėtų būti praktiškoji Amerika. Nori gyventi kartu – registruoji santuoką. Nepavyko gyventi – išsituoki. Bet tol, kol gyveni kartu, kol projektuoji į ateitį gyvenimą ir planuoji vaikus, reikia, kad būtų teisinė apsauga ir vaiko apsauga. Kad paskui nereikėtų lakstyti po teismus, bylinėtis, įrodinėti tėvystę, prisiteisinėti alimentus“.
Tačiau klausimas, ar tai reiškia, jog šeimos sutapatinimo su santuoka privalumas yra galimybė partneriams lengviau išsiskirti, politiką net supykdė. „Jeigu norite duoti uždirbti advokatams ir bylinėtis keletą metų – esate laisvi pasirinkti. Santuokos buvimas sukuria apsaugą kiekvienam šeimoje esančiam asmeniui, ir po to, jeigu tos šeimos neliktų. Prie ko čia skyrybos? Gali būti ir mirtis, ir nelaimė. Bet apsauga, pagal Civilinį kodeksą, yra garantuota būtent asmenims, kurie gyvena šeimoje – kurie yra susituokę. Nes jeigu būsi nesusituokęs – Civilinis kodeksas šitos apsaugos negarantuoja. Reikia papildomų priemonių“, - kalbėjo jis.
Skaičiuotų tik vėliau
Seimo narys negalėjo atsakyti ir į klausimą, ar pakeista šeimos sąvoka, įkūnyta įstatymuose ir praktikoje, padidintų valstybės išlaidas (per mokesčių lengvatas susituokusiesiems, paramos programas), ar kažkokiu būdu padėtų jas sumažinti ir sutaupyti.
„Burti iš kavos tirščių aš nenorėčiau. Tuo labiau, kad dabar Konstitucijos pataisa yra nepriimta“, - sakė jis, duodamas suprasti, kad mąstyti ir skaičiuoti, kuo toks žingsnis atsilieptų valstybei, būtų pradėta tik jau jį žengus.