Rengėjai tvirtina, jog Rinkimų kodeksu suvienodinus kai kuriais
atvejais skirtingas Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, Europos
Parlamento rinkimų nuostatas, dėl vieningos praktikos palengvėtų
rinkimų organizavimas ir vykdymas.
Taip pat dar bo grupė pažymi, jog pripažįstant Rinkimų
kodeksą konstituciniu įstatymu, būtų sudėtingesnė jo nuostatų
keitimo tvarka - reikėtų kvalifikuotos balsų daugumos, ir būtų
draudžiama kodeksą keisti likus mažiau nei pusmečiui iki
konkrečių rinkimų vykdymo datos.
Konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja
daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o keičiami ne mažesne
kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma - tam
reikia 85 balsų.
Rinkimų kodeksas reglamentuotų Seimo, prezidento, savivaldybių
tarybų, Europos Parlamento rinkimus, referendumus, politinių
partijų ir kampanijų finansavimo klausimus, Vyriausiosios rinkimų
komisijos ir kitų rinkimų komisijų veiklą.
Didžioji dalis kodekso nuostatų - į vieną teisės akto
projektą perkeltos jau šiuo metu galiojančios skirtingų rinkimų
įstatymų nuostatos, tačiau siūloma ir naujovių, taip pat kai
kuriais klausimais teikiami alternatyvūs siūlymai.
Pavyzdžiui, sprendžiant dėl rinkimų užstato grąžinimo,
vienu variantu siūloma užstatą grąžinti visiems, pateikusiems
finansines ataskaitas, kitais atvejais būtų reikalaujama pasiekti
tam tikrų rezultatų - 7 proc. balsų vienmandatėje apygardoje,
laimėtų mandatų - daugiamandatėje apygardoje. Dar viena
alternatyva siūlo vienmandatėje apygardoje užstatas būtų
grąžinamas tik laimėtojui.
Šiuo metu Seimo rinkimuose užstatas grąžinamas, jei pateikti
finansiniai dokumentai, tuo tarpu prezidento rinkimuose užstatas
grąžinamas, jei kandidatas surenka ne mažiau kaip 7 proc. rinkėjų
balsų.
Kodeksu būtų keičiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)
sudarymo laikas. Kaip ir šiuo metu, VRK būtų sudaroma ketveriems
metams, bet ne kelis mėnesius iki rinkimų, o iki jų likus ne
mažiau kaip metams.
Siūloma, kad darbo grupės parengtas Rinkimų kodeksas
įsigaliotų nuo kitų metų liepos.
Rinkimų agitaciniai siužetai galės būti trumpesni
Agitaciniai rinkimų vaizdo klipai
galės būti trumpesni.
Seimas ketvirtadienį pakeitė Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kad
rinkimų agitacijos kampanijos etapu per televiziją leidžiami ne
trumpesni kaip 30 sekundžių agitaciniai siužetai.
Iki šiol įstatymas numato, kad šie agitaciniai siužetai,
kuriuose politinės kampanijos dalyvis informuoja apie politinę
programą arba pasisako aktualiais visuomenei klausimais, turi būti
ne trumpesni kaip 90 sekundžių.
Pataisą inicijavo grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių
parlamentarų, kurių teigimu, partijoms nebegaunant verslo paramos
transliuoti tokio ilgio siužetus per televiziją bus per brangu.
„Manytina, kad sumažėjus politinių partijų finansavimo
galimybėms, toks reikalavimas yra neproporcingas šiuo metu
įstatymu nulemtomis politinių partijų finansinėmis galimybėmis
skleisti rinkėjams politinę reklamą, todėl šią nuostatą būtina
keisti“, - aiškinamajame rašte argumentavo teikėjai.
Mažas aukas partijos galės rinkti ir telefono skambučiais ar SMS
Seimas ketvirtadienį priėmė
įstatymo pataisas, kurios leis partijoms ir kandidatams mažas iki 40
litų aukas rinkti ir telefono skambučiais ar SMS.
Taip pat tokios mažos aukos nebus įskaičiuojamos į maksimalų
leistiną fizinio asmens aukojamų pajamų dydį. Šiuo metu
įstatymas numato, kad bendra vieno fizinio asmens aukų suma per
metus negali viršyti 10 proc. jo deklaruotų pajamų. Priėmus
pataisas, į šiuos dydžius mažos aukos nebus įskaičiuojamos.
Maža auka laikoma piniginė fizinio asmens auka ar aukų suma,
per politinę kampaniją paaukota vienam savarankiškam politinės
kampanijos dalyviui ir neviršijanti 40 litų.
Įstatymo pataisa leido mažas aukas savarankiškiems politinės
kampanijos dalyviams aukoti telefonu, internetu, banko pavedimu ir
kitomis priemonėmis, leidžiančiomis politinės kampanijos
finansavimo kontrolę vykdančioms institucijoms nustatyti aukotoją.
Telefonu mažas aukas aukoti turės teisę tik paslaugų teikimo
sutartį su telekomunikacijų bendrove sudarę fiziniai asmenys.
Seimas taip pat patikslino aukotojų turto ir pajamų deklaravimo
tvarką, nustatant, kad asmuo turto ir pajamų deklaraciją teiktų
tik iki aukos suteikimo, kad iždininkas galėtų įsitikinti, ar
aukos dydis atitinka įstatyme nustatytus apribojimus. Iki šiol
asmuo, aukojantis politinės kampanijos dalyviui, turto ir pajamų
deklaracijas turėjo pateikti du kartus - prieš suteikdamas auką ir
po aukos suteikimo.