„Kadangi balsų dauguma Seime tikrai nėra įtikinanti, o
dabartinės partijos, kurios yra valdžioje, daug vietų ar
parlamentinės daugumo naujame Seime tikėtis negali, tai yra yra
didelė tikimybė, kad rudenį arba kitų metų pradžioje diskusija
dėl Visagino atominės elektrinės projekto bus atnaujinta ir naujas
Seimas gali revizuoti dabartinius sprendimus“, - sakė politologas
Algis Krupavičius.
Pasak jo, toks scenarijus jau turi precedentą - energetikos
bendrovę „Leo LT“, kuri buvo įsteigta socialdemokratų valdymo
metais, bet į valdžią atėjus konservatoriams - išardyta,
abejojant skaidrumu.
A. Krupavičiaus teigimu, svarbi šiuo klausimu bus prezidentės
Dalios Grybauskaitės pozicija. Jo nuomone, „prezidentė nėra iki
galo užtikrinta“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto atstovas Tomas Janeliūnas sakė, kad iki šiol vykęs
atominės elektrinės projekto politinis procesas neužkerta kelio
priimtų įstatymų peržiūrai po rinkimų.
„Tai, kad socialdemokratai iš esmės pasišalino, nedalyvavo
balsavime, rodo, kad jie bando kiek įmanoma atsiriboti nuo
dabartinės situacijos, ir, matyt, jei turės galimybių po rudens
rinkimų tikrai imsis bent jau įstatymo pataisų. Visi požymiai
rodo, kad rudenį tikriausiai prie šitų klausimų bus grįžta dar
kartą“, - sakė jis.
Pasak T. Janeliūno, ketvirtadienį įvykęs balsavimas vainikuoja
dabartinės Vyriausybės pastangas ir nuveiktą darbą plėtojant VAE
projektą. Politologas taip pat pripažino, kad projekto ateičiai
svarbi, nors ir ne lemianti, bus D. Grybauskaitės laikysena.
„Manau, kad prezidentė rems nuoseklumą ir iš būsimų
valdančiųjų partijų to tikėsis. Įsivaizduoju, kažkokį
spaudimą Prezidentūra tikrai darys. Tai galėtų būti vienas
reikšmingesnių faktorių kažkiek garantuosiančių šio projekto
tęstinumą. Tačiau vien to neužteks. Kokia bebūtų prezidentės
laikysena, koks bebūtų spaudimas, ji viena su savo komanda tikrai
negarantuos, kad šis projektas bus įgyvendintas“, - sakė
T. Janeliūnas.
Lietuvos politologų asociacijos viceprezidentas Alvidas
Lukošaitis sakė, kad strateginė būsimos jėgainės svarba
nepaneigia šio klausimo „konfliktiškumo“.
„Akivaizdžiai matome, kad politinių jėgų parlamentinių
partijų balsai priimant šitą sprendimą išsiskyrė. Nepaisant
priimto sprendimo sudėtinga kalbėti apie politikos tęstinumą.
Deja, šio klausimo strategiškumas neatmeta, nepaneigia jo
konfliktiškumo. Čia ir yra didžioji problema ir ne pirmą kartą,
kad tokios reikšmės, tokio svorio klausimai, atsidūrę mūsų
politinėje darbotvarkėje, niekaip nesutaiko, nepriverčia susitarti
svarbiausių politinių jėgų“, - teigė jis.
Pasak politologo, nepaisant kalbų, jog informacijos apie
projektą yra pakankamai, tačiau išlieka problema, kad plačiajai
visuomenei nepaaiškinama taip, kad „žmonės patikėtų tokiais
projektais“. Lemiamas vaidmuo šiuo atžvilgiu, anot jo, teks šalies
vadovei.
„Jei yra sunkūs, problemiški, sudėtingi klausimai, jo į
priekį stumia politiniai autoritetai. Politikoje autoritetą sukrauna
ir išreiškia rinkėjų pasitikėjimas. Šiandien mes matome, kad
šito pasitikėjimo ir paramos prezidentė turi daugiausiai. Stumiant
šito projekto įgyvendinimo idėją į priekį didesnės jėgos aš
nelabai įsivaizduoju. Be abejo, didžiulis, lemiamas vaidmuo
šiandien yra prezidentės“, - sakė A. Lukošaitis.
Seimas ketvirtadienį pritarė naujos Visagino atominės
elektrinės (AE) statybai ir davė leidimą pasirašyti koncesijos
sutartį su strateginiu investuotoju į naująją jėgainę
Japonijos korporacija „Hitachi“.
Galutiniai investiciniai sprendimai turėtų būti priimti 2015
metais. Tikimasi, kad projekte taip pat dalyvaus Latvija ir Estija, o
jėgainė elektrą pradės gaminti 2020-2022 metais.