Pirma, sena kaip pasaulis uniformų problema yra žinoma ir esu priėmęs visus sprendimus jai išspręsti. Jau šį rudenį apie trečdalis reikalingų naujų uniformų bus pasiūta ir įteikta pareigūnams. Kitais metais – likusioji dalis. Patvirtintas naujas uniformų dizainas, kad jos būtų patogesnės ir tinkamesnės.
Visa tai yra suderinta ir su profesinėmis sąjungomis. Juk kas gali būti geresnis patarėjas, nei tas, kuris iškelia problemą?
Problemos sprendimą pasiūliau užrašyti ir bendrame memorandume. Tačiau šiandien man galutinai tapo aišku, kodėl profesinės sąjungos vis atidėlioja ir atsisako pasirašyti susitarimo projektą, kuriam iš esmės pastabų neturi. Jos sako, kad tai ne ministro reikalas rūpintis uniformomis, todėl, sako, ministre, negi jūs rašysitės susitarimą apie tokius buitinius reikalus. O iš tikrųjų juk nepasirašoma būtent dėl to, kad būtų galima apie ką nors mitinge pašūkauti.
Žodžiu, kolegos profsajungiečiai, kviečiu parodyti daugiau konstruktyvumo ir mažiau cinizmo bei pigaus populizmo.
Beje, ta proga pridedu ir laišką, kurį vakar išsiunčiau profesinėms sąjungoms:
„Sveiki, Vytautai,
Dėkoju jums už kvietimą, tačiau negalėsiu asmeniškai sudalyvauti šiame renginyje.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį (jei norite, galite tai pasakyti ir mitingo dalyviams), kad asmeniškai, kaip teisingumo ministras, kaip Lietuvos liberalų sąjūdžio vienas iš vadovų visuomet pritariau ir toliau palaikysiu nuostatas, kad visiems dirbantiems asmenims būtų sudarytos saugios ir pagarbios darbo sąlygos, o diskriminacija jokiu būdu nebūtų toleruojama. Už atliktą darbą bei viršvalandžius turi būti mokamas sutartas atlygis, o darbuotojai motyvuojami dirbti ir tobulėti, patyrę ir profesionalūs pareigūnai skatinami likti savo darbo vietose. Tik taip galime užtikrinti savo tikslo – visuomenės saugumo – pasiekimą. Savu ruožtu Teisingumo ministerijoje imamės visų priemonių siekiant, kad tai būtų užtikrinta mūsų kuruojamose įstaigose.
Džiugu, kad kartu bendradarbiaujant mums pavyksta konstruktyviai susitarti kaip riboto biudžeto sąlygomis galime aprūpinti pareigūnus uniformomis. Bendrą poziciją siūlau nebedelsiant įtvirtinti pasirašant mūsų jau anksčiau derintą ir po jūsų pastabų pakoreguotą memorandumą (prisegtame dokumente).
Taip pat džiaugiuosi ir konstruktyvia profsąjungų pozicija dėl statutinės tarnybos išgryninimo, o kartu viliuosi, kad mums ir toliau sėkmingai bendradarbiaujant pavyks susitarti dėl daugelio kitų dalykų, kurių sprendimui nereikia prisiimti esminės finansinės naštos. Kai kuriais atvejais būtent profesinių sąjungų balsas leidžia aiškiai nustatyti iškilusias problemas ir rasti jų sprendimą.
Taip pat tikiuosi, kad visi esame pasiruošę priimti efektyvumą viešajame ir privačiame sektoriuje didinančius sprendimus, kurių dėka galėtume realizuoti ir daugelį siūlymų, kurių įgyvendinimui reikia rimtų finansinių išteklių. Bent jau mano vadovaujama ministerija ir mano atstovaujamas Lietuvos liberalų sąjūdis tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo siekiant bendrų tikslų.
Pagarbiai,
Remigijus Šimašius“.
Dar noriu pastebėti, kad negirdėjau kvailesnio argumento, nei tą, kurį profsąjungos išsakė apie uniformas. O jis skamba taip: kai pareigūnas be uniformos, tai kilus riaušėms nebus įmanoma atskirti kalinio nuo pareigūno. Taip gali šnekėti tik tas, kas neturi žalio supratimo apie modernią bausmių sistemą.
Problema yra lygiai atvirkštinė. Kai šiandien finansininkas ar psichologas yra su uniforma (statutinis pareigūnas) – tai prieštarauja jų nepriklausomumui ir profesinės etikos principams. Kai kalėjime žmogus, užsiimantis resocializacija, dėvi ne tik aiškią kortelę, bet ir uniformą, jis apsunkina savo bendravimą, jį pakeičia, ir tai trukdo siekti bausmės tikslų.
Taigi, noriu pabrėžti, kad tie, kurie turi būti su uniformomis – su jomis ir bus. Tie, kas turi būti be uniformų – bus be jų. Ir gatvės eitynės čia nieko nepakeis.
Beje, o dauguma eisenos dalyvių atrodė draugiškai ir gerai nusiteikę (nors dalis šūkių, kuriuos taikliai pastebėjo lrytas.lt, man pasirodė menkinantys pačių pareigūnų orumą). Ką manau apie jų reikalavimus, išdėsčiau savo laiške.
Visiems pareigūnams noriu padėkoti už sunkų ir garbingą darbą užtikrinant mūsų saugumą.
Šis įrašas buvo publikuotas tinklaraštyje simasius.popo.lt.