Seimas apsisprendė sukirsti rankomis su „Hitachi“ dėl atominės elektrinės (papildyta)

Kada bus pasirašyta sutartis su "Hitachi", dar nėra aišku. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas aptakiai sakė: "Manau, kad sutartį pasirašyti mes galime šiais metais, tačiau tiksli data nėra numatyta. Dėl to kalbėsime su akcininkais".

Apie tai, kada bus pasirašytos sutartys, nekalbėjo ir Visagino atominės elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus: "Šiomis dienomis reikia susitikti su „Hitachi“, tada spręsime, ką daryti. Visi laukė šio Seimo sprendimo".

Pasak A. Sekmoko, kartu su sutartimi su "Hitachi" bus pasirašoma ir akcininkų sutartis, kurioje bus numatyta, kokią dalį elektrinės gaus kuri šalis, taip pat generalinio rangovo sutartis.

"Šis sprendimas Seime buvo esminis, kad galėtume toliau pratęsti derybas su regioniniais partneriais. Kadangi šis sprendimas yra iš esmės investicijų apsaugos sprendimas – mes apibrėžiame sąlygas, kuriomis regioniniai partneriai ir Hitachi investuotų. Dabar turime pakankamą pagrindą toliau baigti derybas", - sakė A. Sekmokas. Opozicija bandė boikotuoti

„Už“ abu įstatymus balsavo beveik visi valdantieji bei darbiečiai, taip pat „tvarkietis“ Julius Veselka ir jokiai frakcijai nepriklausantis Jonas Jagminas.

„Prieš“ balsavo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Kęstutis Glaveckas ir Laimontas Dinius, susilaikė jų frakcijos narė Dalia Kuodytė bei liberalcentristų frakcijos narė Arūnė Stirblytė.

Taip pat dėl sutartį su „Hitachi“ patvirtinusio įstatymo susilaikė konservatorius Rytas Kupčinskas.

Balsavimą boikotavo beveik visi kiti opozicijos parlamentarai - socialdemokratai, „tvarkiečiai", „krikščionys", „valstiečiai".

Įstatymą galima priimti, jei balsavime dalyvauja ne mažiau kaip pusė Seimo narių - t.y., mažiausiai 71.

Parlamentarai sutarė dėl šių įstatymų balsuoti specialiuose vardiniuose biuleteniuose. Tai pirmas kartas, kai nuspręsta taip balsuoti nuo 1993 metų - iki tol Seime nebuvo elektroninio balsavimo. Šiuo metu seimūnai balsuodami paprastai tiesiog spaudžia mygtukus „už“, „prieš“ arba „susilaikyti“. Balsuoti biuleteniais pasiūliusi opozicija argumentavo, kad šis balsavimas itin svarbus Lietuvai.

„Toks spektaklis buvo tik 1993 metais. Dabar yra elektroninis balsavimas, tad kiekvienas balsavimas yra vardinis. Ką gi, bus popieriai su parašu", - komentavo Seimo pirminikė Irena Degutienė.

Parlamentui pritarus šiems įstatymams, Lietuva galės pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos „Hitachi" bei JAV „General Electric“ bendra įmone „Hitachi-GE" .

Ši sutartis – tai leidimas „Hitachi“ statyti atominę elektrinę Lietuvoje ir sutarimas, kokiomis sąlygomis ji čia dirbs.

Be to, Lietuva įsipareigoja nutiesti kelią nuo Klaipėdos iki Visagino, tinkamą stambiagabaričiams kroviniams. Tai  kainuos maždaug 280 mln. litų.

Galutinis sprendimas, ar Lietuva ir kiti galimi projekto partneriai - Latvija, Estija, „Hitachi" - investuos į statybas, bus padarytas 2015 metais. Iki tol vyks parengiamieji darbai - elektrinės projektavimas, paskolų bei paramos paieška ir t.t.

Socialdemokratai apkaltino konservatorius, kad šie „nupirko" darbiečius pažadėdami iki rinkimų netirti „darbiečių" vadovo Viktoro Uspaskicho bylos.

„Noriu pasveikinti konservatorius dėl suagitavimo "darbiečių" palaikyti projektų. Žinome ir kainą, kurią sumokėjo – visas Lietuvos teismas išėjo trims mėnesiams atostogų, kad vieno žmogaus byla būtų nustumta į rudenį. Taip sprendžiame Lietuvos likimą", - Seimo salėje teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

„Darbiečių" lyderis Seime Vytautas Gapšys tai pavadino šmeižtu bei pažadėjo dėl to kreiptis į teisėsaugos institucijas.

V. Uspaskichas dalyvauja rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose tad, tikėtina, rudenį jis vėl įgis teisinę neliečiamybę kaip kandidatas į Seimą, vėliau - kaip išrinktas Seimo narys. Todėl jo bylos tirti nebus įmanoma.

Ilgą laiką vilkinant šią bylą ji gali nutrūkti dėl senaties.

Sausakimšoje parlamento salėje posėdį stebėjo ir atominės elektrinės priešininkai, ir rėmėjai.

Iš Visagino atvežti moksleiviai, kaip ir ankstesniuose Seimo posėdžiuose, sėdėjo apsirengę geltonais, žaliais bei raudonais marškinėliais su užrašais „Visaginas – už progresą“.

O žalieji, sustoję į eilę žiūrovų tribūnoje, apsirengę baltais marškinėliais su raide ant kiekvieno. Taip jie parašė „ATOMINEI NE“. Kitoje tribūnoje, pritrūkus žmonių, stovėjo trumpesnis šūkis - „ATOM NE“. Tarp protestuojančiųjų stovėjo ir Žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys.

Kiekviena pusė plojo po jų palaikomų parlamentarų pasisakymų, kol sulaukė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pastabos.

Priėmus įstatymus, Visagino vaikai, lydimi rajono merės, šaukė, plojo, mojavo rankomis, skandavo "ačiū".

Seimo salėje įsiaudrinę parlamentarai tarpusavyje bando kovoti procedūriniais triukais.

Opozicija pasiekė, kad prieš svarstant atominės elektrinės įstatymus Seimas iš pradžių galvotų, ar reikia referendumo elektrinei statyti, ar ne. Valdantieji sugebėjo šį sprendimą atidėti iki popietinio parlamento posėdžio.

Po to valdantieji paprašė atidėti atominės elektrinės įstatymo svarstymą pusvalandžio pertraukai. Tai opoziciją nuvylė – mat jie norėjo klausimą atidėti iki popiečio. Per posėdį atidėti galima tik vieną kartą.

Svarstymai Seime vyko audringai. „Tvarkietis“ Valentinas Mazuronis tvirtino, kad pasirašydama sutartį su „Hitachi“ Vyriausybė parduotų Lietuvą.

„Sutarties priėmimas, kuri nenaudinga Lietuvos pusei lyginant su visomis kitomis, tai niekas kitas, kaip Lietuvos įstūmimas į didžiulę bėdą. Nebijau pasakyti – tai Lietuvos pardavimo įstatymas. Sugrįžimas atgal kainuos didžiulius pinigus, kuriuos mes privalėsime sumokėti japonams ar dar kam nors.

Mes įteisinsime, kad nežinosime, kas vyksta toje elektrinėje. Kas myli tėvynę Lietuvą – balsuokite prieš šį įstatymą“, - agitavo jis.

„Darbiečių“ parlamente lyderis Vytautas Gapšys sakė, kad projektas neidealus, bet ketvirtadienį jam reikia pritarti, nes galutinis sprendimas bus vėliau.

„Tai nėra galutinis įsipareigojimas. Tai - kelio atidarymas projektavimo darbams, kad judėtume su projektu ir priimtume galutinius sprendimus kai matysime projekto naudą ar žalą.

Sutinku, kad projektas turi neatsakytų klausimų, kad reikia juos skaičiuoti. Šiandieniniai skaičiavimai yra labai preliminarūs. Bet tam, kad pateiktume galutinius skaičiavimus, reikia judėti į priekį. Darbo partija užregistravo visą kompleksą pasiūlymų, kurie numato, kad, kai matysime, kokios projekto galimybės ir kaštai, grįšime į parlamentą“, - kalbėjo jis.

Socialdemokratė B. Vėsaitė tikino, kad patvirtinti sutartį su „Hitachi“ būtų „nusikaltimas prieš Lietuvą“. „Tai trafaretinė sutartis besivystančioms šalims, Lietuvos interesai nukeliami žemiau „Hitachi“ interesų. Kaip netoli nuėjome nuo „Williamso“ laikų! Bylinėjamasi dėl sutarties bus pagal Anglijos teisę. Žinome, ką tai reiškia, pagal „Williamso“ patirtį. Tai yra nusikaltimas prieš Lietuvą. Ne privati bendrovė bus atsakinga, jei sutarties nuostatai nebus vykdomi, o visa Lietuvos Respublika. Sakote, šiandieną pritariant atidaromas kelias projektavimo darbams? Šis kelias kainuos 300 mln. litų, o dabar valstybė neranda 15 mln. litų minimaliai algai padidinti. Tai didžiulė afera. Esu kategoriškai prieš“, - kalbėjo B. Vėsaitė.

Parlamentas atsisakė į įstatymą įrašyti nurodymą elektrą iš naujosios atominės elektrinės Visaginui tiekti perpus pigiau.

Tačiau valdančiųjų iniciatyva tai buvo pažadėta parlamento rezoliuciniu nutarimu. Toks nutarimas neturi tokios teisinės galios, kaip įstatymas.

Be to, į atominės elektrinės įstatymą "darbiečių" iniciatyva buvo įrašytas pažadas, kad 2015-aisiais prieš galutinį sprendimą, investuoti į atominę elektrinę ar ne, Vyriausybė turės dar kartą atsiklausti Seimo leidimo.

Po svarstymo ministro pirmininko tarnyba išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad A. Kubilius sveikina Seimą pritarus „didžiausiam šalies istorijoje energetikos projektui“.

„Šį Seimo sprendimą vertinu kaip labai išmintingą ir atsakingą. Džiaugiuosi, kad Seime buvo priimti istoriniai sprendimai, atveriantys kelią ir toliau Lietuvoje plėtoti branduolinę energetiką, vystyti Visagino atominės elektrinės projektą ir po gero dešimtmečio ar šiek tiek anksčiau turėti galimybę apsirūpinti pigesne elektros energija, kartu pritraukiant dideles investicijas ir sukuriant daug naujų darbo vietų statybos laikotarpiu,“ – pranešime cituojamas vyriausybės vadovas.

D. Grybauskaitė išreiškė paramą projektui Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį teigiamai įvertino Seimo priimtus įstatymus dėl Visagino atominės elektrinės, sakydama, kad jie atveria galimybes pradėti įgyvendinti Lietuvai ir visam regionui svarbų projektą, kuris padės užtikrinti energetinį savarankiškumą. Pasak šalies vadovės, projekto skaidrumas ir kokybė priklausys nuo kitos Vyriausybės, kuri atsiras po spalį vyksiančių Seimo rinkimų. „Prezidentės teigimu, Visagino atominė elektrinė yra svarbi Lietuvai ir visam regionui. Šiandien priimti įstatymai atveria galimybes pradėti įgyvendinti šį projektą“, - BNS pranešė prezidentės spaudos tarnyba. „Įgyvendintas skaidriai ir naudingai Lietuvai, jis padės užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą. Projekto skaidrumas ir kokybė priklausys nuo ateinančios Vyriausybės“, - teigia D.Grybauskaitė. Pasak prezidentės, šalies energetinio savarankiškumo užtikrinimas yra visų politinių jėgų atsakomybė ir pareiga Lietuvos žmonėms. Sprendimą, ar pasirašyti įstatymus, prezidentė žada priimti susipažinusi su paskutiniais Seime priimtais pasiūlymais. Ketvirtadienį Seimas pritarė Visagino atominės elektrinės statybai ir davė leidimą pasirašyti koncesijos sutarį su strateginiu investuotoju - Japonijos korporacija „Hitachi“. Vyriausybė tikisi, kad dalyvaujant Latvijai ir Estijai elektrinė su 1350 megavatų reaktoriumi bus pastatyta iki 2022 metų. Šiuo metu Lietuva daugiau nei pusę jai reikalingos elektros energijos importuoja, daugiausia iš Rusijos. Balsavime nedalyvavę socialdemokratai teigia, kad koncesijos sutartis yra žalinga Lietuvos valstybei ir naudingesnė strateginiam investuotojui „Hitachi“.