Muziejuje atstatyta istorinė sovietmečio žvejų motorinė valtis dorė vienu kartu gali plukdyti 14 žmonių – įgulą ir dar 10 keleivių. Laivas buvo pastatytas pagal 1977 metais Neringos žuvininkystės ūkio muziejui padovanotą valtį.
Keliauti - nebrangu
Pirmosios ekskursijos bus rengiamos jau liepos pradžioje. Dorė su keleiviais atsišvartuos nuo dešiniojo Danės kranto ir plauks iki geležinkelio tilto ir atgal. Tai trumpasis maršrutas. Jeigu jis taps populiarus, bus siūloma plaukti ir ilguoju – iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Tikimasi, kad atsiras verslininkų, kurie prisidės populiarindami šią pramogą ir pasiūlydami keliautojams pratęsti kelionę iškylaujant gamtoje.
Ekskursijos kaina vienam asmeniui – 10 litų. Tikslų kelionių grafiką Lietuvos jūrų muziejus žada paskelbti netrukus. Šios ekskursijos – tai dalis muziejaus dovanos šiemet 760-ąjį jubiliejų švenčiančiai Klaipėdai. Jūros šventės ir gimtadienio metu, rugpjūčio pradžioje, muziejus surengs parodą „Dangės uostas. Iš praeities“. Paroda Jūros šventės metu bus eksponuojama Turgaus gatvėje, o vėliau persikels į dešinįjį Danės krantą, pasakodama apie tuos laikus, kai Danė buvo pagrindine Klaipėdos gyvybės arterija.
Pasak parodos kuratoriaus istoriko Dainiaus Elerto, apie Dangės uostą mažai kas ir bežino, nors realiai jis egzistuoja ir dabar. „Eidamas per Biržos tiltą retas kuris įsivaizduoja, kad žengia pro senuosius miesto vartus. O greta juk buvo ir miesto svarstyklės, prie pat upės stovėjo bažnyčios su specialiomis prieplaukomis į jas atplaukiantiems parapijiečiams. Kitame upės krante aštuonioliktajame amžiuje kūrėsi chemijos pramonės pionieriai: ten veikė potašo ir pelenų fabrikas, davęs vardą visam Pelenyno kvartalui (dabar teritorija tarp Dangės ir Bangų g.).
Dorės pakeitė kurėnus
Praėjusio amžiaus viduryje ąžuolinius kurėnus iš marių palaipsniui išstūmė patogesni motoriniai laivai – medinės dorės
Dorės projektas į Lietuvą pateko iš Rusijos šiaurės. Ten, šalia Archangelsko, po karo pradėtos statyti priekrantės žvejybai pritaikytos motorinės valtys, kurioms pavyzdžiu pasitarnavo kaimyninės Suomijos ir Karelijos žvejų laivai.
Tuo pat metu pagal tą patį projektą dorės pradėtos statyti ir Lietuvoje, Kriūkų laivų statykloje prie Nemuno. Ten dar Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo įrengta akcinei laivininkystės bendrovei „Lietuvos Baltijos Lloydas“ priklausiusi baidokų (krovininių upių laivų) statykla.
Dorės buvo naudojamos žvejybai sekliose Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantės vandenyse su statomais tinklais ir ūdomis (ilga virvė, prie kurios pritvirtintos trumpesnės virvutės su kabliukais). Nors dorės nebuvo greitos – išvystydavo tik iki 9 kilometrų per valandą greitį, tačiau žvejai gyrė geras šių valčių jūrines savybes. Jose tilpdavo iki 4 tonų laimikio, o įgulai reikėjo trijų žvejų.
Muziejaus atstovai teigė, jog dorę atstatyti nebuvo paprasta. Ypač daug vargta su originaliu, kelių dešimčių metų senumo varikliu. Nei tokie varikliai, nei jų atsarginės dalys nebėra gaminami, daug ko teko ieškoti net sendaikčių turguose.